Jurgis Gudauskas [evil]
Dažniausiai karpininkas

Sveiki, mielieji Žvejoklių skaitytojai! Naujaisiais, 2015-aisiais, linkiu, kad žvejybinių savaitgalių būtų kuo daugiau, o žūklės būtų įsimintinos ir rezultatyvios ;)

Su atėjusiais naujais metais kilo noras atgaivinti šiek tiek mūsų jau primirštą “Dienoraščių” rubriką. Nors žinau, kaip sunku ir kartais gėda pasakoti apie nerezultatyvias ir nenusisekusias žūkles, tačiau “Dienoraščiuose” pasistengsi papasakoti apie viską, kas man žvejybiško nutiks 2015-aisiais. Nepykite, jei kartais pasakojimai bus trumpi ir nuobodūs – reiškia, tik tokia žvejyba tąkart bus pavykusi… Taip pat pažadu pasidalinti savo subjektyviais pamąstymais apie žūklės prekes, gamtos apsaugą bei visuomeninę žvejų veiklą Lietuvoje.

Na, o jei atsiras norinčių prisijungti prie dienoraščių rašymo, būtinai rašykite man This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. – mielai suteiksiu tokią galimybę ;)

* * * * *

2015-uosius metus su šeima nusprendėme sutikti Paryžiuje. Mūsų bičiuliai, daugiau nei 10 metų gyvenantys šiame nuostabiame mieste, pasikvietė paviešėti ir pasibadzioti po šventinį meilės miestą.

Eifelis, Eliziejaus laukai, Monmartras... Viskas gražu, viskas įdomu. Bet jei jau Paryžius - meilės miestas, nusprendžiau, jog reikia atiduoti duoklę ir ir vienai didžiausių savo meilių - žvejybai :) Jau pirmą viešėjimo Paryžiuje vakarą "įdarbinu" bičiulį Fredą googlinti ir ieškoti pačios pačiausios žūklės parduotuvės, kurios lentynos lūžta nuo boilių, dipų ir kitų karpinių žaislų. Fredas, visiškai nieko bendro su žūkle neturintis paryžietis, gūžčioja pečiais, nes nei Paryžiaus centre, nei priemiesčiuose, nėra matęs žūklės parduotuvės... Negali būti! Juk Prancūzijoje šitiek daug vandenų, žuvų ir, aišku, žvejų!

Po ilgų bumbėjimų, pasišaipymų ir įvairiausių prancūziškų frazių įvedinėjimo į Google Fredas pergalingai sušunka, kad jam pavyko rasti pačią didžiausią Paryžiaus žūklės parduotuvę. Smagiausia yra tai, kad parduotuvė yra pačiame Paryžiaus centre, vadinamajame Invalidų kvartale. Jau iš vakaro atsiprašau savo kompanijos – rytoj mažiausiai dvi valandas praleisiu parduotuvėje studijuodamas didžiausią karpinį asortimentą, mojuodamas meškeres, uostydamas boilius ir čiupinėdamas sistemėles.

Rytas, metro, centras. Išbėgu iš metro požemio ir išdidžiai patraukiu jau iš toli mėlynai šviečiančią parduotuvę „Des Poissons si grands“.



Įžengiu į parduotuvę. Akys raibsta nuo asortimento gausos, tačiau kažkas čia ne taip... Ar esate kada atkreipę dėmesį į kvapą, kuris jaučiamas kiekvienoje lietuviškoje žūklės parduotuvėje? Stipriau ar silpniau visur jaučiamas salstelėjęs jaukų kvapas. O „Des Poissons si grands“ to kvapo nėra...

Pradedu dairytis – tūkstančiai įvairiausių blizgių, voblerių, guminukų, galvakablių. Akys raibsta nuo asortimento. Žengiu į parduotuvės gilumą, juk kažkur ten turi būti karpinės prekės. O parduotuvės gilumoje... vėl blizgės, vobleriai, guminukai ir galvakabliai. Sukiojuosi ratais ir matau vien spiningistų ir velkiautojų džiaugsmą. Neišlaiko nervai. Suglumęs prieinu prie pardavėjo, kuris laužyta anglų kalba paaiškina, kad jie prekiauja tik spiningavimo įrankiais! F*ck! Dar labiau nusiviliu, kai tas pats pardavėjas pasako, jog karpinių prekių parduotuvės Paryžiuje nerasiu – visos jos išsidėstę už miesto…

Vakare, grįžęs namo po pasivaikščiojimo po Paryžių vėl sodinu Fredą prie kompiuterio, pilu jam viskį ir diktuoju, ko turi ieškoti šį kartą: “Pêche de la carpe”. Fredas šį kartą ilgai netrunka ir suranda didžiausią, šį kartą 100% karpinių prekių, parduotuvę. Kompiuterio ekrane žiūrinėju parduotuvės nuotraukas – daugiau nei 1000 kvadratinių metrų plotas vien karpininkams ir medžiotojams!





Gruodžio 31 dienos rytą ant peties užsimetu talpią kuprinę būsimoms prekėms, į rankas imu žemėlapį ir išsiruošiu į antrąjį savo žygį. Traukiniu iki miestelio, kuriame įsikūrusi parduotuvė, važiuoti tenka 40 minučių. Tuomet dar puskilometris pėstute nuo stoties ir tolumoje pamatau didžiulį pastatą su arkomis ir iškaba “Deconinck“. Ramu, va čia aš tikrai išleisiu daug pinigų!

Įeinu į parduotuvę ir nieko nesuprantu... 1000 kvadratinių metrų pustuščių lentynų... Kur ne kur matosi vienas kitas karpinis stovas, keletas vienišų gultų ir meškerių. Kitur – tuštuma... 5 pardavėjai tingiai šnekučiuojasi prie kasos ir nekreipia į mane jokio dėmesio. Nieko nesuprasdamas blūdinu tarp tuščių lentynų. Esu vienintelis pirkėjas, tačiau nelabai matau, ką pirkti...

Vis dar nieko nesuprasdamas prieinu prie pardavėjų grupelės ir angliškai bandau išsiaiškinti, kodėl parduotuvė tokia tuščia... Kaip ir dera prancūzams, angliškai niekas nešneka, todėl pardavėjai pakviečia direktorių, kuris draugiškai paaiškina, kad parduotuvė visiems laikams uždaroma, o nuo gruodžio 12 iki 31 dienos vykusio masinio išpardavimo metu pirkėjai iššlavė lentynas... F*ck again!

Bandau išlikti optimistas ir žiūrinėju dar likusias prekes. Iš meškerių like tik patys brangiausi Century bei Shimano, ir patys pigiausi no name kotai. Tikrai nenoriu nieko blogo sakyti apie Spro Strategy karpinę produkciją, tačiau čia jos like daugiausiai neparduota. Ačiū Dievui, boilių like tikrai daug, todėl pasiprašau vieno pardavėjo, kad įleistų mane už prekystalio pauostinėti indelių ir išsirinkti, ko norėčiau. Boilių asortimentas labia standartinis: Dynamite, Nash, SB Martins, Mainline. Pirmiausia studijuoju vietinių, nedidelių gamintojų, produkciją – norisi nusipirkti tai, ko Lietuvoje “neužuosi”. Tačiau nieko labia įdomaus nesugebu atrasti…

Po 30 minučių slampinėjimo, čiupinėjimo ir uostinėjimo iš parduotuvės išsliūkinu tik su dviem Solar Tackle pop-up boilių indeliais… Ir žinot ką? Mes, žvejai, Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, gyvenam geriau – žūklės parduotuvės ant kiekvieno kampo… Ir nereikia traukiniais važinėti ;)