1996 m. lapkričio 14-15 d.
Nemunas, nuo Pagėgių apie 10 km. Susiruošėm gaudyti vėgėlių. Atvažiavome apie 17 valandą, vieta visiškai nežinoma. Apie 17.50 val. pagavau pirmąją vėgėlę, apie 0,5 kg. Po to draugas taip pat pagavo tokią pat vėgėlę. Paskui maždaug kas valandą pagavau dar keturias vėgėles, kurios svėrė 1,3 kg, 1 kg, 0,9 kg ir 0,2 kg. Viena vėgėlė atsikabino betraukiant. Visos užkibo ant sliekų ir kibo tik iki 2 valandos, paskui kibimų nebesulaukėme. Šalia žvejojantys trys žvejai turėjo tik tris vėgėles. Oras buvo labai gražus, naktį smarkiai pašalo, kai kur užsitraukė ledukas.
Vėjas: silpnas šiaurės vakarų, naktį praktiškai visai nebuvo. Mėnulis: jaunas.

1997 m. lapkričio 6-7 d.
Nemunas. Šilininkai. Vėl vėgėlės iš salos. Žvejojom keturiese, pradėjom jau sutemus. Apie 19 val. draugai pagavo porą nedidelių vėgėlių. Kibimų praktiškai nebuvo. Naktį keitėsi oras, iš vakaro buvo šalta, o naktį atšilo, pradėjo lyti. Per visą naktį neturėjau nei vieno kibimo.
Vėjas: pietvakarių. Mėnulis: keitėsi iš jaunaties į priešpilnį.

1997 m. lapkričio 30 - gruodžio 1 d.
Nemunas. Vėgėlės. Atvažiavom apie 16 valandą. Iš pradžių turėjome nemažai kibimų, tačiau visi tušti. Apie 18 val. pagavau 1,5 kg vėgėlę. Gaila, tačiau tai buvo vienintelis laimikis. Draugas turėjo šešis kibimus, keletą jų buvo pakirtęs, tačiau betraukiant visos atsikabindavo. Šalia žvejojantys taip pat neturėjo kuo pasigirti, vienas kitas tik turėjo po vieną vėgėlę. Oras vėl keitėsi, vėl atšilo.
Mėnulis: jaunatis.

1998 m. lapkričio 31 d.
Pašvinio ežeras. Žvejojom nuo ledo. Pradžioje bandėm pasigauti ešeriukų vėliavėlėms, tačiau sunkiai sekėsi. Pakeitėm vietą ir pagavau 5 ešeriukus. Greitai pastatėme vėliavėles, arčiau meldų. Turėjome tris kibimus, iš kurių tik viena 0,7 kg lydekaitė. Gaila kad neturėjome žuvelių vėliavėlėms iš ryto, praradom daug laiko, kol pasigavom. Oras šiek tiek atšilęs, apie -5C.
Vėjo nebuvo. Mėnulis: delčia.

2000 m. lapkričio 5 d.
Viekšnalių ežeras. Nuo pat ryto lijo lietus. Kol privažiavome, teko pastumdyti automobilį. Pradėjome spiningauti apie 8 val. Tarp užlietų krūmų pagavau ešeriuką ir 0,6 kg lydekaitę. Lietus vis nesiliovė, todėl po 3 valandų vargo grįžau į krantą. Draugas buvo pagavęs 1,1 kg lydeką. Kelias atgal buvo dar ilgesnis, todėl, kad daugiau stūmėme automobilį nei važiavome.
Vėjas: silpnas. Mėnulis: priešpilnis.

Duba


 Šis mėnuo jau visai kitoks nei kiti rudens mėnesiai. Pirmiausia, priklausomai nuo gamtos užgaidų, jau realiai galima pagalvoti apie lipimą ant ledo. Tad pasirūpinti žieminės žūklės įrangos atnaujinimu pats laikas. Yra ir dar viena žuvis, šį mėnesį “susukanti galvas” žvejams. Tai, be abejo, vėgėlė. Ir jos gerbėjai jau gali mėginti laimę, sėdėdami ant upės ar ežero kranto. Man pernai teko pagauti dvi vėgėles Neryje. Pirmą, 1,5 kg spalio 5 d., antrą – 0,8 kg. gruodžio 6 d. O jei ruduo šiltas ir stipriai laiko užimtas pozicijas, kimba beveik visa balta žuvis. 1989 m. 6 dieną dar gaudžiau Dzūkijoje karosus, o 29 d. jau Neries krantai buvo sukaustyti tvirtu ledu. Tačiau jei nėra ledo – lapkritį čiumpa sliekelį strepečiai, kuojos, gružliai ir kitos žuvys. Lydekos vis dar kimba, tik jų kibimui didelę įtaką turi upėmis plaukiantys lapai. Salačiai jau seniai užėmę savo žiemojimo vietas, tad srovėje ką pagauti vilčių nedaug. Vis tik 1990 metais 11 d. srovėje turėjau toookį kibimą, kad iki šiol jį prisimenu. Tada atlenkė blizgės kablius. 1995 metais 4 dieną Dragerienė atidarė savo Neries spiningavimo sezoną – 2,2 kg lydeka susiviliojo latviška sukriuke. 13 dieną slieku (plūdine) gaudžiau kiršlius Neries sraunumose. Pasitaikydavo iki 33 cm. 1994 metais besimokydamas Klaipėdoje nuo pietinio molo vartuose gerai kibo plekšnės, ypač jei vėjas pūsdavo iš jūros į marias.

Dar vienas lapkričio įvykis - lašiša. Radau ją negyvą išneštą į krantą lapkričio 16 dieną 1996 metais Neryje Vilniuje. Atrodytų, kas čia tokio. Bet jos ilgis - 125 cm! Patinas. Įdomu ir tai, kad dar buvo su pieniais. Svoris jos nepasakysiu koks, bet su 10 kg svarstyklėmis nuo žemės atkėliau galvą ir krūtininį peleką. Kiek žinia, lašišų patinai užauga mažesni nei patelės, tad belieka spėti kokios į Nerį įplaukia patelės.

O šiaip lapkritis smagus tuo, kad galima mėginti pagauti savo didžiąją lydeką, išsiilgus romantikos – pasėdėti vėgėlių, o gal net pamėginti susikauti ir su upių karaliene…

Drageris