Iš nežvejojančių žmonių dažnai tenka išgirsti mitą, kad žuvys turi labai trumpą atmintį ir jau po kelių sekundžių nieko nebeatsimena. Tačiau jei jūs žvejojate arba dirbate su žuvimis, puikiai žinote, kad tai visiška netiesa – žuvys turi ne tik atmintį, tačiau ir gebėjimą mokytis.
Jei kada nors akvariume teko laikyti žuveles, atsiminkit, kaip jos greitai išsiugdo nuojautą apie paros laiką, kada bus maitinamos. Ir, visko gali būt, kaip ir šunys, atpažįsta savo šeimininkus. Netikite? Pabandykit pastebėti viešumoje (prekybos centruose, restoranuose) esančius didelius akvariumus. Pro šali einant minioms žmonių žuvys į juos visiškai nereaguoja. Tačiau užtenka prisiartinti darbuotojui (ypač jei jis nešioja darbinę uniformą), kuris nuolat jas maitina ir akvariume prasideda sumaištis.
Panašūs tyrimai buvo atliekami su akvariuminėmis žuvimis Europoje ir mokslininkai patvirtino, kad žuvys sugeba atsiminti net tai, kad įvyko prieš kelis metus. Tyrimų metu žuvys buvo išmokytos susiburti į vieną tašką vos tik išgirdus varpelį. Po to tyrėjai metams laiko paliko žuvytes ramybėje ir po to vėl pabandė paskambinti tuo pačiu varpeliu. Kai kurios žuvys akvariume, išgirdusios varpelį, tuojau pat susibūrė toje pačioje vietoje, kur buvo išmokytos prieš metus.
Tas pats yra ir su mūsų vandenų žuvimis. Paprasčiausias pavyzdys – maitinimosi vietų keitimas priklausomai metų laikui. Jei žuvys, ypač karpinės, kelis rudenius iš eilės įlankoje ar sėkliuje aptiko gausybę maisto, neabejokite, kad jos atplauks ir ateinančiais metais.
Tyrimas taip pat parodė, jog žuvis atsimena, kad buvo pagauta ir paleista (arba nutrūko). Tai akivaizdžiai parodo faktas, jog daugeliu atvejų žuvis pradeda vengti masalų, pvz. konkrečios spalvos baltyminių kukulių, ant kurių ji kibo. Aišku, tai galioja tik tais atvejais, kai vanduo yra visiškai skaidrus ir baltyminį kukulį karpis spėjo gerai įsižiūrėti.
Aišku, taip „protingai“ elgiasi ne visos pagautos ir paleistos konkrečios rūšies žuvys. To paties tyrimo metu buvo padarytas stulbinantis atradimas, jog kai kurios paleistos atgal žuvys pradeda itin dažnai vėl kibti. Neįtikėtina? Gal jos savo „šeimoje“ yra kvailelės, o gal tai joms patinka?
Tyrimo metu taip pat buvo įrodyta, kad žuvys atpažįsta ir identifikuoja kitus savo rūšies individus. Pavyzdžiui laukinius karpius galima pastebėti kartu su tais pačiais „draugais“ besišildančius saulutėje net kelis metus iš eilės. Jei tokioje vietoje, kur tie karpiai įpratę laikytis mes kurį nors vieną pagausime ir paleisime, tarkim, toliau nuo tų „namų“, karpis po kažkiek laiko vis tiek grįš ten. Akivaizdu, jog jis pamena, kur jo pamėgta vieta.
Taigi, akivaizdu, kad žuvys tikrai daug ką atsimena. Ir kuo žuvis didesnė, tuo ji atsargesnė ir protingesnė. Ne veltui visų rūšių žuvų didžiuosius egzempliorius pergudrauti ne taip lengva – nesvarbu, ar tos žuvys jau buvo pagautos anksčiau, ar ne...