Neišsigąskite – Lietuvos ežerų ir upių žuvys raminančių tablečių dar neryja. Tačiau Vakarų Europoje, kur gydytojai vaistus nuo depresijos ligoniams skiria taip pat lengvai, kaip aspiriną, tai artimiausiu metu gali tapti didele problema.
„Migdomieji bei raminantys vaistai gali pakeisti upių, tekančių per Europos miestus bei miestelius, ekosistemą“, - tvirtina mokslininkai. Jie tyrinėjo ešerių, gyvenančių upėse netoli nuotekų vamzdžių, elgesį. Nors šios žuvys gyvena ir medžioja tik būriais, tokiose vietose dažnai buvo galima pastebėti nuo būrių atsiskyrusių ir labai drąsių individų, kurie nesibaimindavo net šalia esančių lydekų. Ištyrus tokių ešerių organizmus, juose buvo rasta, kuriuo gydomas nerimas ir nemiga, pėdsakų.
Kadangi nerimu, depresija ir nemiga serga labai daug išsivysčiusių Europos šalių gyventojų, šios vaisto liekanos dideliais kiekiais patenka į nuotekas, o nuotekos – į upes ir ežerus.
„Natūraliomis sąlygomis ešeriai yra atsargūs ir medžioja tik būriais“, - sakė šio tyrimo vadovas, dakaras Tomas Brodin iš Umea Universiteto Švedijoje. -„Gyvenimas būriuose žuvims nuo seno buvo geriausia saugumo ir maisto užsitikrinimo strategija. Ešeriai, paveikti Oxazepamo išsiskirsto iš būrio ir, pasidarę gerokai drąsesniais ir pažeidžiamais, tampa lengvu plėšrūnų grobiu.“ Pasak Tomo Brodin, tyrime dalyvaujantys mokslininkai ketina modeliuoti, kokias pasekmes šio vaisto patekimas į vandenis gali turėti ateityje. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad paveikti šios medžiagos ešeriai gerokai intensyviau ir dažniau maitinasi, o tai irgi gali paveikti vandenų ekosistemą. Juk ešeriai - viena labiausiai paplitusių žuvų rūšių, todėl jiems išnaikinus vandens vabzdžius ir kitus smulkius vandens gyvius ir žuvytes, gali padidėti „vandens žydėjimas“, kuris įtakos vandens telkinių uždumblėjimą ir daugelio povandeninių augalų ir gyvūnų rūšių žuvimą.
Pirminiai žuvų tyrimai buvo atlikti Švedijoje, tačiau po jų rezultatų paskelbimo JAV vykusiame kasmetiniame mokslo pažangos kongrese, jais susirūpino ir kitų išsivysčiusių šalių atstovai...
O ar ne laikas Lietuvos mokslininkams atlikti panašų tyrimą ir išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos žuvims padaro lietuvių taip mėgstamas alus?