Geltona liemene pasipuošęs vyrukas, laikantis vienoje rankoje laikrodį,kitoje garsinį signalą, sudrumsčia ūkanoto ryto tylą. Vyriausiasis teisėjas skelbia startą. Sugaudžia dešimtys valčių variklių, ir žvejaisportininkai pasipila po ežerą. Kiekvieno mintyse vis kitokia taktikair planas. Planas, skirtas siekti vieno tikslo – po šešių valandų į finišą pristatyti daugiau žuvies nei konkurentai. Visa kaskart prasidedanuo vilties įrodyti, jog esi greitesnis, sumanesnis ir stipresnis už konkurentus.

Tai standartinis epizodas iš Lietuvos spiningautojų lygos (LSL) varžybų. Čia renkasi geriausi. Geriausi iš tų žvejų, kurie drįsta lygintis ne tik pasakojimais prie laužo apie įsimintiniausias žūkles. Čia atvykstama į kitus pažiūrėti ir save parodyti, pasisemti patirties ir ja pasidalyti. Džiugu matyti, kaip prieš varžybas jaunuolis, įtempęs ausis, klauso žilagalvio varžovo tiesų, kaip tėvas ir sūnus siekia bendro tikslo – pergalės. Visi lygūs. Čia išnyksta kartų skirtumai, pamirštamos profesijos, kasdienybė… Žinoma, visada atsiras tokių, kurie numos ranka ir pasakys, kad žvejyba anoks čia sportas. Tai turi būti poilsis tyloje ir ramybėje, su savimi ir su gamta. Patikėkite, visada atsiras ir tokių žvejų, kuriems nepakanka padaryti dešimt metimų spiningu, padejuoti, kad šiandien nekimba, apkaltinti kintantį slėgį ar vėją ir taip pateisinti eilinę nesėkmę. Yra žvejų porūšis, kuris visada stengsis sužinoti kodėl, stengsis pažinti ir rasti priežastis, padaryti išvadas ir sukauptą patirtį panaudoti ateities varžybose. Tai spiningo sportininko portretas. Taip į Lietuvą atkeliavo mikromasalai, volframiniai galvakabliai, „valgomi“ guminukai ir kitos naujovės, kurios kažkieno buvo „atkastos“ naktimis skaitant užsienio internetinius forumus, išbandytos ir pritaikytos varžybininkų jau Lietuvos telkiniuose. Taip atsijojami kibiausi masalai, tinkamiausi kotai, patvariausios ritės ir kita įranga. Pardavėjai netrukus tai pristato ir žvejų mėgėjų visuomenei, dažnai naujovę palydėdami aksioma „taip dabar sportininkai gaudo“.

Mes visi stengiamės pagauti daugiau ir didesnių. Manau, ne kartą teko savo akimis matyti ar bent jau girdėti pasakojimą, kaip vietinis diedukas 1950-ųjų gamybos įrankiais trigubai apgaudė miesčionis asus, apsiginklavusius echolotais ir prabangiomis meškerėmis. Tai patirtis ir telkinio pažinojimas. Siekiant gero rezultato, varžybose stengiamasi tapti kuo labiau „vietiniu“. Suprasti, kur, kada ir ant ko. Deja, dažniausiai atsakymas į šiuos tris chrestomatinius klausimus gaunamas pavėluotai. Tada, kai suvesti galutiniai rezultatai ir laimėtojai pakiliu tonu pasakoja, ką kiti darė ne taip. Įsivaizduokite 800 ha ploto ežerą. Kiek laiko reikėtų paaukoti, kad jį pažintum? Kiek tektų plaukioti, norint sužymėti GPS’e perspektyvias ir kibias vietas? Ogi visa ši informacija surenkama per dvi varžybų dienas. Keliasdešimt žvejų iššniukštinėja visą ežerą, treniruočių metu kalbinami vietiniai, apiplaukiama ir patikrinama kone kiekviena įdomesnė telkinio vieta. Teko ne kartą savo malonumui žvejoti tose vietose, kur vyko varžybos. Jausmas toks, lyg būtum užaugęs ant to ežero kranto ir žinotum kiekvieną dugno kalnelį. Ne visada pakanka dienos apiplaukioti GPS ekrane kadaise sužymėtus ir ne kartą pasiteisinusius taškus. Pradėjus dalyvauti varžybose, informacijos surinkimo ir žūklės įgūdžių tobulinimo greitis persikelia į visiškai kitą lygį. Konkurencija skatina tobulėti, sisteminti duomenis ir kurti savo teorijas bei taktikas. Puikus jausmas varžytis su pripažintais spiningo „vilkais“, mokytis iš jų, o jei pasiseks, aplenkti net rezultatų lentelėje.

Prisipažinsiu – varžybos „užkabina“. Vos prieš trejus metus pirmąkart apsilankiau LSL varžybose ir nuo tada nepraleidau nė vieno etapo. Buvo ir pergalių, ir apmaudžių pralaimėjimų keliais gramais, pasitaikė dienų, kai nekimba nors tu ką… Tikiu, tas dar kartosis ne kartą. Drąsiai galiu pasakyti ten radęs tai, ko trūko, – bendraminčių, gamtos,azarto, konkurencijos ir pergalės džiaugsmo. Ir tai „viskas viename“!

2013-uosius LSL pasitinka su pokyčiais. Siekiant varžybas padaryti prieinamesnes ir įdomesnes, buvo pakeistos taisyklės. Pagrindinis skirtumas – spiningautojų komandą sudarys du ekipažai (dvi valtys) po du žvejus (savimi pasitikintiems nedraudžiama ir po vieną). Nesurinkus pilnos komandos, dalyvauti gali ir vienas ekipažas. Kitas reikšmingas pakeitimas: įvestas žuvų skaičiaus limitasturui – 20 uodegų. Ši naujovė turėtų labai pakoreguoti gaudymo stilių. Manau, šį sezoną valtyse matysime daugiau ir didesnių masalų lydekoms. Atnaujintas varžybų taisykles galite rasti tinklalapyje www.spiningas.lt.

LSL rezultatų pagrindu yra formuojama šalies rinktinė, kuri kasmet dalyvauja FIPSed organizuojamame Pasaulio čempionate. Ekipažui tereikia galutinėje įskaitoje užimti I, II arba III vietą. Nedidelis niuansas – teks įrodyti, jog esi geresnis už keliasdešimt tiesioginių konkurentų. Įrodyti tai ne vieno turo, ne vieno etapo, o viso sezono metu. Šiemet žvejosime čia:

• 1 etapas. 2013.05.11–12.  Galuono ežeras. SŽK „Ešerys“
• 2 etapas. 2013.05.25–26.  Atmatos upė. SŽK „Kurėnas“
• 3 etapas. 2013.06.15–16.  Kauno marios. SŽK „Ant Bangos“
• 4 etapas. 2013.09.7–8.  Balskų užtvanka. SŽK „Verpetas

Pabaigoje tikrai norėčiau padrąsinti visus norinčius ar dvejojančius atvykti ir sudalyvauti 2013 m. Lietuvos spiningautojų lygos čempionate. Tikiu – „užsikabinsite“ taip, kad norėsis grįžti vėl ir vėl, bandyti iš naujo dar ir dar kartą.

Iki pasimatymo.

2013-ųjų rinktinė dar tik bus formuojama, o 2012-aisias Lietuvos garbę gynė: Rolandas Baratinskas, Valdemaras Laurutis, Arvydas Norkus, Žilvinas Linkevičius, Saulius Bartusevičius, Janas Prialgauskas.

Daugiau informacijos tinklalapyje www.spiningas.lt arba el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..

www.ant-bangos.lt
Martynas Savickas