Nors ir retokai, bet mūsuose vis pasitaiko įvairių kalbų apie žvejybą. Vieni sako, kad tai tinginių užsiėmimas, žmogaus atpratinimas nuo darbo, tuščias laiko švaistymas, hobis, savotiškas menas ar sporto šaka, verslas ar sunkus darbas. Žinoma, sakysite, kiek žmonių tiek nuomonių. Ir čia galima sutikti arba nesutikti su šiuo teiginiu.
Aš, rašydamas šį straipsnį tikrai nepretenduoju į jokią absoliučią tiesą, tiesiog noriu išdėstyti savo, kaip mėgėjo sportininko mintis. Esu tik žvejys mėgėjas, o sportine žūkle domiuosi tik tiek, kiek leidžia mano kuklios santaupos. Galima sakyti, esu lyg ir tarpinis žvejys tarp mėgėjo ir sportininko.
Žvejyba, kas tai - darbas ar pramoga? Esu daug metų žvejojęs dugninėmis meškerėmis, išvažinėjęs ir apgaudęs nemažus plotus, todėl galiu drąsiai teigti, kad tai yra rimta žvejyba. Jei atvyksti su draugais keliom dienom prie ežerų, atsiveži pora dugninukių ir kelias dėžes alaus, tuomet atvažiavai pailsėti. Bet jei pastoviai važinėji ar į ežerus, ar į tą patį Nemuną prie Rambyno kalno... Visada atsiveždavau iki 5 dugninių meškerių, po 2 kabliukus ant kiekvienos - limitas būdavo iki 10 kablių vienam žvejui. Žvejojant naudodavau šėryklas. Dirbant srovėje, kai tenka išmesti vidutiniškai apie 50 m valo į Nemuno vagą, srovė greit atlikdavo savo darbą - išplaudavo „ėdžias“ ir masalus pradėdavo ridenti dugnu. Meškeres permesdavau vidutiniškai kas 20-30 min. Tai reiškia, kad užmetus paskutinę meškerę, jau reikdavo eiti prie pirmosios ir viską kartoti iš naujo. Nepratęs žmogus neilgai tai ištvertų. Tik kantri ir treniruota žvejo ranka gebėdavo tai daryti ilga laiką ir be perstojo. Štai toks būdavo žvejo „tinginiavimas" ant kranto.
Tą patį norėčiau papasakoti ir apie plūdinę žvejybą, kuria domiuosi jau 7-tas sezonas. Štai kaip atrodo eilinė plūdininko diena. Aš neaprašinėsiu tų ilgų žūklės plotų paieškos. Tarkime, aš atvykstu į Rusnės salą, į Skirvytę. Vasarą apie 3 valandą keliamės. Pradedame nuo pašarų pasiruošimo ir vietos įsirengimo. Žvejoti pradedu tarkim nuo 4 valandos. Dirbant su plūde Skirvytėje ir darant prilaikymą, vienas užmetimas užtrunka apie 30-60 sekundžių. Po to vėl naujas metimas. Galima nesunkiai paskaičiuoti, kiek žvejys mėgėjas padaro permetimų, žvejodamas tarkim 14 valandų. Aš laiką sumažinau, nes išmečiau valgymą ir žuvies dorojimą. Kitą dieną procedūra kartojasi, tik jau per pusę trumpiau, nes dar reikia ir susidėti daiktus ir namo sėkmingai parvykti. Visa tai vyksta kepinant saulei prie +30 laipsnių, atviroje vietoje be jokio pavėsio arba lyjant stipriai vėsiam vasaros lietui.
Štai tegul ir susimąsto tie, kurie galvoja, kad žvejyba tai kūno palepinimas saulutėje ar lengvas poilsis. Čia tik labai siaurai ir primityviai aš aprašiau, kaip žvejoju. Žinoma, kažkam kyla klausimas, o kam taip save negailestingai alinti, vargti? Atsakau trumpai - toks mano gyvenimo būdas. Man nieko nėra maloniau už tokią sunkią, alinančią žvejybą. Kaip sako mano draugas, tai tas pats kaip seksas, tik 10 kartų sunkiau ir maloniau.
Kitą kartą aš aprašysiu, kaip vyksta eilinės žvejų varžybos, kokia būna sportininkų diena. Taip pat parašysiu savo ilgamečius pastebėjimus apie mėnulio fazes, vėjo kryptis ir panašius dalykus.
Sigutis