Kaip elgsis vandenyje gyvieji organizmai – tiek žuvys, tiek ir jų maistas, yra daugybė faktorių. Tarp jų vienas svarbiausių – vandens temperatūra ir šviesos kiekis, prasiveržiantis į gilumą. Būna tokie vasaros sezonai, kai apšvietimas po vandeniu turi daugiausiai įtakos kibimui. Ir šis faktorius tinka įvairiems vandens telkiniams.
Vidury vasaros saulės spinduliavimas yra maksimalus ir intensyviausias, kadangi saulė per parą šviečia gana ilgą laiką. Ir tuomet kai vasarą kurį laiką atšąla orai bei atšaldo vandenį (kartais žemiau normos), tai gerokai paveikia ir povandeninį gyvenimą. Visų pirma, vandens terpėje nustoja arba sulėtėja vystytis mikroskopiniai dumbliai bei organizmai. Dėl šios priežasties vanduo tampa permatomas, kaip per pirmąsias rudenio šalnas. Antra, dėl šalto vandens sulėtėja ir skraidančių virš vandens vabzdžių vystymasis – tokiu būdu sumažėja ir maistingos medžiagos.
Jau esame įpratę, kad vasaros viduryje užeina karščiai, tuomet vanduo greitai įšyla, lervos palieka savo slėptuves, o tada prasideda gana geras laikas, kai žuvis tampa alkana – pats laikas žvejoti. Be to, šiltas vanduo dėl gyvių dauginimosi ir dėl dumblių atrodo kaip tirštas buljonas, šviesa į tokį vandenį patenka sunkiai. Ir tai yra labai svarbu, kadangi per didelis šviesos perteklius nuveja stambias žuvis: žuvys nemoka ir negali markstytis, o kuo žuvis didesnė, tuo daugiau šviesos žeidžia jų akių obuolius.
Taigi, kai dauguma vandens telkinių nustoja „žydėti“, išsivalo nuo žalumo, vanduo tampa permatomas, tuomet sunkiau pagauti ir padoraus dydžio žuvį.
Kalbant apie šviesą, galima pastebėti įvairios žuvies intensyvų judėjimą anksti ryte, kuris po pietų praktiškai liaujasi. Be to, vėsią vasarą, esant trumpiems karščiams, gaunamos nedidelės „maisto porcijos“: uodai, laumžirgiai, čiuožikai ir kita smulkmė, kurios pakanka žuviai išsimaitinti, todėl ji nereaguoja į žūklės gudrybes. Tokiomis vasaromis žūklei reikia ruoštis atsakingai ne tik renkantis žvejybos vietą, bet ir gaminant pašarus, kurie sudomintų žuvį.
Pavyzdžiui, upėse gaudant plūdine, efektyviausias pašaras yra laumžirgio lervos, lyginant su vikšrais ir kviečių grūdais. Tvenkiniuose panašiomis sąlygomis karosai kimba tik ant slieko, tačiau su šėrykloms, prikimštomis kviečiais, konkurenciją gali sudaryti putplasčio rutuliukai. Būtent toks nevalgomas jaukas, ko gero, labai domina tiek ir stambias, tiek ir smulkesnes žuvis šaltuose vandenyse: kuo sudėtingesnės žūklės sąlygos, tuo drąsiau improvizuokite ir eksperimentuokite su jaukais.
Kai vanduo yra ypatingai permatomas, o žvejojama negiliai, rodos, kad ir jauko spalva turi įtakos žuvies gaudymui. Tarkim, tie patys silikoniniai rutuliukai dienos metu „gaudo“ geriau, ypač jei naudosite geltoną, raudoną ar salotinę spalvas, arba kombinuosite iš šių spalvų. Taip pat pastebėta, kad saulėtą dieną žuvis geriau kimba ant geltonos ir raudonos spalvos jauko ne ant baltos. Pastebėta, kad ypač stambi žuvis negatyviai reaguoja į per daug šviesius jaukus, tad ir gamintojai į tai atkreipia dėmesį.
Tuo tarpu maskuojant šėryklą rekomenduojama naudoti derlingą kranto dirvą, kurios kvapas sukels žuvies susidomėjimą, o esant reikalui „paspalvinti“ smėliu, moliu ar kitomis medžiagomis. Toks natūralus gruntas leis atskiesti masalą, neleidžiant žuviai persivalgyti, be to, sutaupyti masalo.
Kuo vanduo skaidresnis, žuvis darosi atsargesnė – ji slepiasi kuo giliau. Taigi, kuo saulė kils aukščiau, tuo stambi žuvis leisis žemiau ir slėpsis įvairiuose užkauburiuose. Čia žuvis slepiasi nuo ryškios saulės šviesos. Situacija gali pasikeisti, jei pietų metu pakyla vėjas ir vandenyje suknibžda smulkios žuvelės, kurios taip pat sudaro šešėlį. Gali būti, kad būtent dėl šios priežasties karštomis, bet vėjuotomis vasaros dienomis galima sugauti stambių žuvų. Kaip žinia, dauguma plėšrių žuvų maitinasi tik naktimis, o dienomis geriausiai reaguoja į dirbtinius neryškių spalvų jaukus – žalius, raudonus, rudus ir netgi juodus.
Bet kokiu atveju, patyrę žvejai teigia, kad dar svarbu yra ir valo kryptis bei jo vedimo tempas – jaukinti reikia taip, kad saulė šviestų žuviai pavymui, t.y. neblizgintų į akis. Puiku, jei rasite vietą šešėlyje. Dažnai teigiamo rezultato pasiekiama, kai valas eina iš seklaus vandens į gilumą, kai jaukas iš šviesos patenka į šešėlį. O kad plėšrūnas spėtų sureaguoti į jauką ant trumpo valo, geriausiai naudoti mažai sveriančius jaukus.