2017-11-20

Molėtų rajono aplinkosaugininkai, vykdydami akciją „Lašiša“, nepamiršta kontroliuoti ir likusių vandens telkinių. Šių metų lapkričio 16 d. pavakarę buvo organizuotas reidas  Galuonų ežere. Temstant ežere nebuvo matyti nė vienos valties, tačiau pareigūnai nutarė ilgiau pastebėti ežerą –  nuojauta neapgavo. Apie 20 val. užfiksuota plaukianti valtis sukėlė įtarimų. Po kurio laiko valtis  grįžinėjo į krantą. Pareigūnams krante pasitikus du plaukiojusius asmenis įtarimai pasitvirtino. Inturkės seniūnijos gyventojai neteisėtai žvejojo 6 statomais tinklais, kuriais pagavo 5,3 kg kuojų, 3,8 kg plakių, 0,220 kg ešerių. Už neteisėtą žvejybą statomais tinklais pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, bus skirtos baudos, siekiančios iki 300 eurų, teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Iš pažeidėjų konfiskuota valtis bei tinklai.


2017-11-21

Praėjusią savaitę Vilniaus aplinkosaugininkai gavo anoniminį pranešimą, kad Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, galbūt neteisėtai prekiaujama žvejybiniais tinklais.

Tiriant šį įvykį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams teko pabūti slaptais pirkėjais. Žvejybos reikmenimis Gariūnuose prekiaujantis asmuo inspektoriams pasiūlė įsigyti du statomus žiauninius tinklus.

Už neteisėtą prekybą šiais ne mėgėjų žvejybos įrankiais vilnietis R.A. patrauktas administracinėn atsakomybėn, minėti tinklai iš jo paimti. Pažeidėjui gresia administracinė bauda nuo 540 Eur iki 1200 Eur.

Primename, kad teisės aktai draudžia tiek prekiauti ne mėgėjų žvejybos įrankiais, tiek ir juos laikyti, todėl būkite atsargūs – nepirkite nelegalių žvejybos įrankiu, kad per klaidą netaptumėte pažeidėjais.

2017-11-29

Šios savaitės pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros pareigūnams pavyko nustatyti neeilinį brakonieriavimo atvejį, kurį išaiškinti padėjo du gamtai neabejingi žvejai.

Kaip pasakojo jaunuoliai, juos 2017-11-27 nuo pat ryto iš valties žvejojusius Trakų rajone esančiame Vilkokšnio ežere, nustebino neįprasti kito žvejo veiksmai – nors pastarasis būdamas valtyje akivaizdžiai laukė laimikio, tačiau šalia nesimatė nei meškerės, nei skritulių ar kitokių mėgėjų žvejybos įrankių. Kai jaunuoliai priplaukė artyn, vyras iš vandens ramiai traukė tinklą ir pridūrė, kad „vietiniams visais laikais čia buvo galima tinkliuką pasistatyti...“.

Apie pastebėtą pažeidimą žvejai pranešė aplinkosaugininkams, kurie nedelsiant atvyko į vietą ir ant kranto sulaikė Trakų rajono gyventoją K. Z. Vyras buvo sugavęs net 4 lydekas.

Inspektoriams brakonierius teisinosi lydekas pagavęs skrituliais, o po egle su laimikiu nuo pareigūnų nesislėpęs – tik šiaip stovėjęs. Toks paaiškinimas galėtų atrodyti įtikinamas, jei ne žvejojusių jaunuolių padarytas vaizdo įrašas, kaip K. Z. į valtį traukia tinklą. Tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad Vilkokšnio ežeras išnuomotas UAB „Alvora“, kuri turėtų rūpintis ir žuvų išteklių apsauga ežere.

Piliečiui K. Z., žvejojusiam ne mėgėjiškos žūklės įrankiais, gresia administracinė bauda nuo 120 iki 300 Eur. Iš jo paimta valtis, kuri bus konfiskuota kaip pažeidimo padarymo įrankis/priemonė. Taip pat K. Z. Turės atlyginti gamtai padarytą žalą – po 150 Eur už kiekvieną sugautą lydeką.

2017-12-07

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Telšių rajono agentūros darbuotojai patikrino Morkiškio ežere žvejojančius žvejus. Vienas jų turėjo sugavęs 6 lydekas. Už neblogą laimikį žvejui teks paploninti piniginę, nes vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau kaip 3 lydekas. Vyrui teks sumokėti baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

ŠRAAD Telšių rajono agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad Morkiškio ežere, Telšių r.  yra galimai žuvaujama draudžiamais įrankiais. Aplinkosaugininkai šią informaciją nedelsiant patikrino. Buvo rasti Morkiškio ežere žvejojantys trys žvejai. Vyrai žvejybą vykdė mėgėjiškos žūklės įrankiais – spiningais. Visi trys leidimus žvejybai taip pat turėjo. Tačiau aplinkosaugininkus nustebino jų laimikis. Plastikiniame maiše rasta 12 lydekų. Vienos žvejybos metu žvejys gali sugauti ne daugiau kaip 3, nemažesnes kaip 45 centimetrų, lydekas. Kadangi žvejyba vykdė 3 asmenys, tai 9 lydekas buvo galima pasiimti. Jos buvo ir tinkamo dydžio. Aiškinantis aplinkybėms D.Ž. prisipažino, kad tą dieną žvejyba jam klostėsi sėkmingai ir apimtas azarto vyras sugavo 6 lydekas. Už šį pažeidimą piliečiui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 291 str 1d.), taip pat paskaičiuota 435 eurų žala gamtai.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.

Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala.

2017-12-08

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros pareigūnai sulaikė vyriškį gabenusi draudžiamus žvejybos įrankius. Pareigūnų sustabdytame automobilyje buvo rasti 4 neženklinti tinklai. Telšių rajono gyventojui surašytas protokolas ir gresia bauda iki 200 eurų.

Šią savaitę Telšių rajono agentūra organizavo gyvosios gamtos apsaugos reidą ir ketino patikrinti Tausalo ežerą ir Pasruojos tvenkinį, tačiau pareigūnų planai pasikeitė. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius pranešė, kad vyrai gabena draudžiamus žvejybos įrankius ir važiuoja Sedos keliu. Automobilis „Mitsubisi Speis Star“ buvo pastebėtas ir sustabdytas ties Kalnėnais. Patikrinus automobilį, jo bagažinėje buvo rastos dėžės su 4 nežymėtais, statomais tinklais.

Automobilio vairuotojas R.J. (1968 m.) paaiškino, kad tinklus, prieš kelis metus, buvo paskolinęs draugui, o dabar juos atsiėmė ir vežė į tėvo sodybą. Vyras gynėsi, jog nežinojo, kad turėti ir gabenti tinklus draudžiama. Telšių rajono gyventojui surašytas protokolas už draudžiamų įrankių turėjimą ir gabenimą.

Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 291 str. 6 d.) už tokį nusižengimą numato baudą nuo 60 iki 200 eurų. Taip pat bus konfiskuoti draudžiami žvejybos įrankiai.

Tai jau ne pirmi žvejybiniai tinklai, kuriuos šį mėnesį išimą Telšių rajono agentūra. Praėjusį savaitgalį žvejai pranešė, kad Telšių pašonėje esančiame Masčio ežere žvejojama draudžiamais žvejybos įrankiais. Prie ežero nuvykę agentūros darbuotojai kartu su gyvosios gamtos apsaugos inspektoriais rado vandenyje pastatytus keturis žvejybinius tinklus, kurių bendras ilgis siekė 140 metrų. Kam priklauso šie tinklai nustatyti nepavyko. Tad aplinkosaugininkai juos surinko, o juose įstrigusias žuvis išlaisvino.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad už žvejybą draudžiamais įrankiais yra numatyta bauda iki 300 eurų. Taip pat būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala. Jos dydis priklauso nuo sugautų žuvų rūšies ir skaičiaus, tad gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Aplinkos ministerijos informacija