Kasmet brakonieriai mūsų gamtai padaro žalos tiek, kiek aplinkosaugininkai spėja juos nutverti už rankos. O kokia ta nenutvertoji dalis?

Negausi aplinkosaugininkų kariauna

350-tiek visoje šalyje yra aplinkos apsaugos pareigūnų kurių tiesioginė pareiga ir yra gaudyti neleistinais būdais žvejojančius ir medžiojančius mūsų tautiečius.“Mažoka“-sako Kęstutis Motiekaitis Valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius (VAAI) Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas.

Lietuvos gamtai (ir jos ištekliams)apsaugoti teoriškai sukurta ištisa žinybų sistema.Aplinkos ministerijos kuriamą ir „nuleidžiamą“ mūsų aplinkos saugojimo politiką įgyvendina 8 regionų aplinkos dapartamentai.Šie savo ruožu turi po 6-10 regioninių agentūrų ir dar papildomai kiekviename dapartamente – po vieną gamtos apsaugos inspekciją.Štai minėtoms inspekcijoms ir pavesta vykdyti gyvūnijos naudojimo kontrolę toje dapartamento teritorijoje, kur ji ir veikia.

Sample Image

Kilpininku būti apsimoka

K.Motiekaitis paaiškina kodėl.Mat kasmet VAAI pareigūnai tikslina medžiotojų savadą, į kurį surašo per praėjusius metus įvykdytus medžiotojų prasižengimus.Štai pernai iš 24 tūkst. medžiotojų 599 įvykdė vienokius ar kitokius medžioklės taisyklių prasižengimus (medžiojo be bilieto, ne toje teritorijoje ar ne tą žvėrį ir pn.).

50 iš jų neteko teisės metus kitus išeiti miškan su šautuvu, o kai kurie jų atsisveikino ir su ginklais (šie buvo konfiskuoti).Tačiau inspektorius labiau domina ne ši publika.Legalių medžiotojų veikla – tai kolektyvinis procesas, kurį išduoda ir automobiliai, ir šunys, ir šūviai.Tad čia kaip reikiant nepabrakonieriausi.

O štai kilpininkai – tai brakonieriai, verti dėmesio.Pasak pašnekovo, daugiausiai kilpomis gaudo žvėris vietos gyventojai.K.Motiekaitis net negalėjo išskirti regiono, kur tai labiausiai paplitę – tokių „medžiotojų“ yra visuose rajonuose.

Paprastai tai pusamžiai, neišsilavinę, darbo neturintys kasimų ar vienkiemių gyventojai, besiverčiantys dažniausiai natūriniu ūkiu ir brakonieriavimu prisiduriantys prie savo kuklaus šeimos biudžeto.Dalį „laimikio“ dar parduoda pažystamiems, nes patiems, tarkim, šerniena greitai atsibosta.

O tokio medžioklės būdo sąnaudos pačios mažiausios: tereikia turėti labai lanksčios vielos gabalą.Plonesnės-lapėms ir stirnoms, storesnės – šernams ir briedžiams.

Sugauti tokį prasižengėlį labai sunku:šie jau pasimokę, net kilpas apeina padoriu atstumu (o jei juos stebi inspektoriai?).Net ir nutverti vietoje, kai doroja iš kilpos išimtą žvėrį, tokie „medžiotojai“ vis dar bando išsisukinėti:“O Kas?Va, ėjau ir radau...

Tik VAAI pareigūnai paprastai tuo nepatiki ir dar apsilanko tokio „medžiotojo“ sodyboje.O ten ūkiniame pastate neretai jų laukiai ir jau ankščiau nunerti jų kailiai, o kubiluose – jų sūdoma žvėriena.“Tačiau tokie pažeidėjai teatsiperka baudomis“, - apgailestauja ponas Kęstutis.Tiesa, gana nemažomis: pirmą kartą kilpininkui gali būti skirta nuo 1 iki 4 tūkst. litų bauda, pakartotinai – nuo 3 iki 5 tūkstančių.Paprastai dauguma iš jų paskirtų baudų nemokama – „susimoka paromis“, t.y. atsėdi jiems vietoj to paskirtą administracinį areštą.“Jei į tokią brakonieriaus kilpininko sodybą ateitų antstoliai ir ją išvaržytų, visi kiti jo „kolegos“ apylinkėse gerokai pagalvotų, imtis dar jiems tokios veiklos ar ne“, - dėsto pašnekovas.

Brakonieriauti su šautuvu pavojingiau

„Grynų“ brakonierių kurie eitų į mišką šaudyti žvėrių nelegaliai laikomu šautuvu VAAI pareigūnai jau beveik neužfiksuoja.Mat tokie :išmirė“ po kelių policijos skelbtų ginklų legalizavimo akcijų.Ir ko tik per jas kaimo žmonės į policijos nuovadas neprinešė – nuo XIXa. Dar titnaginių (ar kapsulinių) šautuvų iki pačios įvairiausios praėjusio karo ginkluotės.

Mat per visas ginklų legalizacijas buvo numatytas vienas patrauklus momentas juos atnešusiems: kaimo gyventojai galėjo legalizuoti ir toliau jau oficialiai laikyti savo savigynai lygiavamzdžius (t.y. tik medžioklinius) šautuvus.O žinant padėtį atokiuose kaimuose ir vienkiemiuose – tai didelis pliusas jų gyventojams.

Sugautas su nelegaliu ginklu brakonierius iš karto pakliūna „po“ baudžiamuoju kodeksu – už disponavimą nelegaliu šaunamuoju ginklu.Už tai jam „šviečia“ keleri metai belangės.Aišku, tokie atvejai paprastai baigiasi nuteisimu lygtinai tačiau jau vien tai riboja kaimo žmogaus gyvenimą.Nei tuo laikotarpiu, nei dar kelis metus vėliau toks asmuo negali oficialiai įsigyti šaunamojo ginklo savigynai.Tad pamiškėmis slankiojantis ir žvėrių tykojantis kaimo gyventojas su nelegaliu šautuvu – jau tik literatūrinis herojus.Realybė užtai pernelyg skaudžiai baudžia.

O K.Motiekaitis ir jo kolegos vis nuolat prašo medžiotojų: nepatingėkite ir kuo dažniau apsilankykite savo medžioklės plotuose.Ir ne vien medžiodami, bet ir šerdami žvėris ar ruošdami jiem pašarą.Arba kaitaliokite medžioklės dienas (aišku, tik medžioklės sezono metu) be jokios sistemos.

Vandenyse karaliauja tinklininkai

Pernai šalyje užfiksuoti 4 332 žvejybos taisyklių pažeidimo atvejai.Kas ketvirtas iš jų – šiukštus nustatytų taisyklių pažeidimas.Kas trečias pažeidimas – tai žvejojimas su tinklais, venteriais ar varžomis („bučiais“).“Elektrikai“, laimei jau taip pat baigia išnykti – kaip ir brakonieriai su nelegaliais ginklais.Pernai tokių „žvejų“, ginkluotų ilgakočiais samčiais nuo kurių privynioti laidai veda akumuliatoriaus link, tesulaikyta vos du.“Kabliautojų“(gaudančių žuvis užaštrintais kabliais) dažniausiai vis dar pasitaiko prie Kauno HE, prie Darsūniškio ir Jūros upėje.

Didžiausia problema dabar, pasak pono Kęstučio, - tinklininkai.Žuvų tokiu neleistinu žvejybos būdu pagaunama gerokai daugiau, nei mušant elektra ar žalojant žuvis minėtais kabliais.O ir pagauti už rankos tokie „žvejai“ ramiausiai teisinasi: „Plaukiu, žiūriu – tinklas vandenyje“.Negi paliksi žuvį supūti?....“Tokiais atvejais inspektoriams dažniausiai padeda vaizdo kameros.Tiesa, kad nufilmuotų visą žvejybos taisyklių pažeidimą, VAAI pareigūnams tenka budėti pakrantėje visą naktį.

Todėl K.Motiekaitis daug vilčių deda į numatomus pakeitimus prekiaujant tinklais.Mat dabar prekyba jais nereglamentuota: kas nori – pardavinėja, kas nori – perka.Pagal rengiamus teisės aktus bus registruojami visi tinklų pardavėjai , o jų įsigyti galės tik žvejai verslininkai.

Sample Image

Brakonierius sergsti..... paveldas

Jokiuose kituose mūsų vidaus vandenyse padėtis nėra tokia skandalinga kaip Kuršių nerijoje.Mat čia darbuojasi dauguma visų Lietuvoje užregistruotų ir veikiančių žvejų verslininkų įmonių.Tokių įmonių mariose veikia net 72.Kas trečia iš jų (ir pagal finansines ataskaitas, ir pagal pačių žvejų virkavimus) dirba...... nuostolingai.Metų metus.Tačiau tokios nuostolingos žvejų artelės savo veiklos nenutraukia, o toliau „didvyriškai“ bando išgyventi.

Pasirodo, čia žvejojančių profesionalų verslo logika labai paprasta.Pasak K.Motiekaičio, su dviem žvejybiniais tinklais (tik tiek oficialiai ir tepriklauso paprastai žvejybos įmonei) net neapsimoka plaukti į marias.Nes niekada sugautas laimikis neatpirks įdėtų sąnaudų.Todėl vietos žvejai ir neplaukia.Su dviem tinklais.Plaukia su du tris kartus daugiau tinklų.Ir stato juos kiaurą vasarą – net ir karšių neršto metu.VAAI pareigūnai kasmet vasaros mėnesiais traukia iš marių dešimtis tinklų.Tokių, kurių nestatys mėgėjai.Mat šie tinklai – kaproniniai (o ne nupinti iš valo, kaip pigūs kiniški), su atitinkamomis plūdėmis ir jų inkaravimo sistemomis.

Tad oficialiai vietos žvejai Kuršių mariose dešimtmečius žvejoja su tiek tinklų, kiek leista, o realiai – kiek turi įsigiję.Gamtosaugininkai ne kartą beldėsi į valdžios institucijas – uždrauskime pagaliau tinklinę žvejybą, žvejybą vidaus vandenyse.Dabar, pagaliau atrodo, to link ir einama.Tačiau Kuršių marių žvejus planuojama palikti ramybėje: juk jie – šio krašto istorinio paveldo dalis.Tik kaip išgyvendinti šiame vandens telkinyje vykdomą stambaus masto brakonieriavimą, VAAI pareigūnams niekas iš valdžios taip ir nepataria.

Inspektoriams ne sezono nėra

Dauguma žvejų ir medžiotojų laikosi jiems nustatytų taisyklių, o brakonieriai miškuose ir ežeruose, aišku, ne.Todėl ir VAAI pareigūnams ne sezono niekada nebūna.Rudenį ima telktis lašišinės žuvys pajūrio upėse – per naktis nemiega tų vietų inspektoriai.Lašišos ir šlakiai pakyla aukštyn iki Vilnelės ar Siesarčio upių – nemigo naktys prasideda šių regionų VAAI pareigūnams.Panaši padėtis ir miškuose.Tik štai gamtos saugotųjų algos pastaruoju metu apkarpytos.“Ir kaip motyvuoti pareigūnus, - klausia K.Motiekaitis, - kai šitaip viskas brangsta, o mes priversti jiems mažinti atlyginimus?“

Arūnas MARCINKEVIČIUS