[Blitz] Kokias plačiai Lietuvoje paplitusias žuvis (be karpių) galima vadinti atėjūnėmis? Kokią teigiamą/neigiamą įtaką jos daro ar gali daryti vandens telkiniams? Beja, kokios žuvys yra tikrai 100% „vietinės“?

Iš plačiai paplitusių žuvų, be karpių "atėjūnės" yra sidabrinis karosas (Lietuvoje introdukuotas 18-19 amžiuje), o taip pat šiuo metu tebeplintantis nuodėgulinis grundalas. Abi šios rūšys sėkmingai veisiasi daugelyje Lietuvos vandens telkinių. Kitų plačiau paplitusių rūšių žuvys (peledės, baltieji amūrai, plačiakakčiai, vaivorykštiniai upėtakiai) Lietuvos vandenyse egzistuoja tik dirbtinės žuvivaisos dėka. Iš viso Lietuvos vandenyse buvo bandyta introdukuoti 18 rūšių žuvis, 3 rūšių žuvys (tame tarpe – nuodėgulinis grundalas) į Lietuvą pateko atsitiktinai. Vietinių gėlavandenių ir praeivių žuvų Lietuvoje yra 47 rūšys. Visų jų neišvardinsi. Visą informaciją apie savo laiku introdukuotas žuvis, introdukcijos laikotarpį galite rasti J. Virbicko knygoje "Lietuvos žuvys". Dėl neigiamos įtakos: įrodyta, kad nuodėguliniai grundalai ežerėliuose, kur nėra plėšriųjų žuvų, gali išnaikinti visas taikiąsias vietinės žuvis, išėsdami pastarųjų ikrus ir jauniklius. Tačiau kur plėšrūnai gyvena, jie patys tampa lengvu grobiu. Karpiai, intensyviai rausdami gruntą, pastebimai sudrumsčia vandenį. Mažesniuose ežeruose, kur buvo intensyviai leidžiami karpiai, išnyko plačiažnypliai vėžiai. Manoma, kad tai nutiko todėl, kad karpių sukeltos dugno nuosėdos padengė vėžių urvelius ir kitas plačiažnypliams vėžiams tinkamas specifines buveines. Taip pat pastebėta, kad telkiniuose, kur nuolatos leidžiama daug karpių, pastarieji palaipsniui nustelbia karšius (karšiai nesugeba konkuruoti su karpiais dėl maisto objektų). Tačiau minėti procesai vyksta tik tuomet, kada karpių leidžiama išties daug.