Ar žinojote, kad bet kuris ežeras, tvenkinys ar net mažas prūdelis retai kada būna visiškai ramus, ir jame nejuda vanduo. O ką jau kalbėti, kai pučia vėjas – tada po vandeniu dedasi keisti dalykai. Net pats silpniausias vėjelis priverčia vandens telkinio vandenį judėti.

Taigi, lauke pučiantis vėjas judina vandens paviršių, stumdamas jį į vieną pusę, taip sukeldamas bangas. Tačiau po vandeniu viskas vyksta atvirkščiai – jei vėjas bangas gena į vieną pusę, tai žemesniuose vandens sluoksniuose susidarys srovė, kurios kryptis bus priešinga vėjo krypčiai. Taip atsitinka todėl, kad paviršiumi genamas vanduo, sutikęs kliūtį (krantą) keičia savo kryptį ir gilesniame sluoksnyje ar palei dugną grįžta atgal, t.y. susidaro grįžtamoji srovė.

Kiekvienas, kuris nors kartą yra žvejojęs su plūdine meškere vėjuotą dieną ežere ar tvenkiny, yra pastebėjęs, jog ne visada plūdė juda bangų kryptimi. Dažnu atveju, ypač žvejojant netoli kranto nedideliame gylyje visa sistemėlė keliauja prieš bangas.

Žemiau pateikiame schemutę, kurioje matyti, kokios srovės susidaro po vandeniu ir kaip jos įtakoja mūsų žūklę.

A Bangų kryptis
B Vėjo kryptis
C Vanduo sutinka kliūtį, t.y. krantą ir grįžta atgal povandenine stove
D Stipriausia povandeninė srovė jaučiama netoli kranto, o tolstant ji silpnėja
E Kai kuriuose, ypač mažuose vandens telkiniuose, vėjas vandenį gena ratu
F Dažniausiai pvandeninė srovė turi priešingą, nei vėjas, kryptį
G Povandeninės srovės kryptis

Nepamirškite, kad povandeninių srovių kryptis labai svarbi tuomet, kai oro temperatūra gerokai skiriasi nuo vandens temperatūros. Jei oras šiltas, o vanduo šaltas, pvz. pavasarį, paviršiaus vanduo, patekęs į apatinius vandens sluoksnius, juos šildo. Ir atvirkščiai, rudenį, pučiant stipriam vėjui, kai vanduo dar šiltesnis už orą, apatiniai vandens sluoksniai žymiai greičiau atvėsta. Tai labai svarbu renkantis krantą karpių žūklei – jei pirmuoju atveju labiau tiktų pavėjinė telkinio pusė, tai antruoju – užovėjinė, kurios povandeninė srovė nepasiekia.