Kada jūs stebite sportinės žūklės varžybas turbūt atkreipėte dėmesį į tai kaip lengvai viskas sportininkam gaunasi. Tačiau tuo pačiu mes suprantame, kad visada tai pasiekta per eilę metų ir dėka treniruočių. Visi veiksmai būna gražiai nušlifuoti, o veiksmai jau tapę įpročiu ir juntami intuityviai. Nuo gamyklinio jauko iki plūdės, nuo rolikų iki pravedimo. Šiame straipsnyje bus užduodami klausimai profesionalui ir tikimasi gero tikslaus išaiškinimo. Prancūzų žvaigždė Alain Dewimille išaiškins mums visą pradžiamokslį kaip mums elgtis, jaukinant pirmąsias 5 minutes prieš startą bet kokio rango varžybose.

Pradinis pasiruošimas
Tikslus ir teisingas pradinis pasiruošimas reikalauja didelio kruopštumo. Alanas mums papasakos ir nurodys kelią į tai kaip pasiekti norimą rezultatą.

Alanas kaip  markerį naudoja paprastą kriaušės formos porėtą  žymeklį, kuriuos gamina Sensas ir Watergueen.

 



1) Tikslas: norint tiksliai jaukinti būsimą vietą jums reikalingas taikinys. Tam tikslui daugelis sportininkų naudoja savo topus, bet Alanas nėra šio būdo šalininkas. Jaukinimo dubenėlis gana didelis ir jei jauko gniužulas pataikys ant jo tai gali įvykti lūžis ties jungtimi. Tam tikslui Alenas pasirenka markerį, kuris yra pritvirtintas per 20-25 cm nuo topo galo. Taip jums bus suteikta galimybė jaukinti truputį arčiau viršūnėlės galo.



Tikslus štekerio pastatymas į laikiklius yra viena pagrindinių sudedamųjų dalių jaukinimo stadijoje. Štekeris turi būti saugiai pastatytas ant laikiklių tam, kad išvengti bet kokių netikėtumų.

2) Laikikliai: Alanas vieną laikiklį tvirtina ant galinės platformos kojos, o kitą ant išstumtosios į priekį kojos. Priekinės kojos laikiklį Alanas reguliuoja taip, kad markeris vos vos liestų vandens paviršių. Dar kart patikrinkite, kad gerai būtų užveršti laikikliai.

3) Jaukas: jeigu jūs ruošiatės jaukinti serija gniužulų, tai jums reikia pirmiausia tai pasiruošti prieš varžybas ir būtinai visus vienodo dydžio. Pradėjus mesti gniužulus jums tą atlikti reikia kiek galima greičiau nes daryti tikslumo užmetimo  korekcijas jau nebus kada. Todėl ir daromi gniužulai vienodo dydžio. Štai keletas patarimų ko reikia ir ko nereikia daryti.

Reikia daryti
- Prieš pradedant daryti gniužulus, įsitikinkite ar jaukas tinkamai sudrėkintas. Pageidautina jauką gerai sudrėkinti prieš kelias valandas tam, kad jis gerai prisigertų drėgmės ir vėliau gerai liptų formuojant gniužulus.

- Tik naudodamiesi rankų pagalba galėsite suspausti gniužulus norimo dydžio ir formos.

- Gniužulus su gyvais masalais stenkitės suformuoti betarpiškai prieš pat šėrimą, nes kitaip musės lervos juos gali suardyti.

- Baigiant  formuoti gniužulus nepamirškite sušlapinti rankų. Ypač tas pabrėžtina ruošiant upėms sunkųjį jauką. To dėka jaukai lengviau pramuš vandens paviršių ir išlaikys savo formą iki pasiekiant dugną.

- Gniužulus darykite atitinkamai pagal šėrimo nuotolį – kuo didesnis nuotolis tuo mažesni gniužulai. Pavyzdžiui 11 metrų atstumui Alanas naudoja greifruto dydžio, o 13 metrų atstumui apelsino dydžio gniužulus.


Nereikia daryti

- Gniužulas neturi būti perdaug sausas ar perdaug drėgnas, nes metant jis suskils ore arba suirs tik palietęs vandens paviršių. To pasekmėje jūsų gniužulas pasiskleis ne ten kur jūs norėjote.

- Nedėkite į jauką itin daug smulkių musės lervų (pinkų) bei musės lervų taip pat. Gali taip nutikti, kad šėrimo metu lervos ims lysti lauk ir jūsų gniužulai suirs dar ore arba nepasiekę dugno. Jei jums reikia dėti daugiau gyvo jauko, tada reguliuokite jį klijuojančiom medžiagom, betonitu tam, kad gniužulai labiau suliptų.

- Nedėkite į jauką iš karto viso kieko uodo trūklio lervų. Išdėstykite jį taip, kad užtektų ir pirminiam šėrimui ir tolimesniam jaukinimui. Tai padės jum ilgiau išsaugoti gyvas uodo trūklio lervas nes 99% visų jaukų turi savyje druskos, kas uodo trūklio lervas iš karto žudo! Taigi jūs visą laiką turėsite gyvybingas lervas, kuriomis nuolat papildysite savo jaukus ir jais sėkmingai jaukinsite žuvis.


Šitos paprastos taisyklės ir formuoja bendra šėrimo mintį, bet keista, kad daugelis žvejų daro elementarias klaidas sugadindami žvejybą jau pirminėje jaukinimo stadijoje. Stebint daugelį metų Alaną, visada palieka stiprus įspūdis kaip atidžiai, nuosekliai ir kruopščiai jis skiria dėmesį ruošiant jaukus. Pavyzdžiui, maišant Alaną jaukus betarpiškai žvejybos vietoje jis buvo paprašytas sumaišyti ir padaryti  keletą gniužulų foto nuotraukai. Jis visada iš anksto prieš kelias valandas atidžiai sudrėkino jaukus kaip ir daugumas prancūzų sportininkų, vėliau dar kartą sudrėkindamas kiekvieną jauko dalelytę. Jo padaryti gniužulai net ir gavę saulės spindulių visais atvejais geriau klijuos už tuos jaukus kurie būna ruošiami prieš pat varžybas nuolat į juos pilant vandenį.

Pasiruošimas jaukinimui
Kaip pačiam pasiruošti yra taip pat keletas momentų apie kuriuos verta pakalbėti.
Visų pirma jūs turite būti visiškai atsipalaidavęs, neįsitempęs prieš imdamas jauko gniužulus. Užmetus pirmąjį gniužulą reikia kaip galima greičiau ir tiksliau sumesti likusiuosius. Ir dar. Darant metimus po ranka neturėtų niekas maišytis, kas trukdytų greitam ir tiksliam gniužulų užmetimui.

Ir galų gale jus turite tiksliai matyti lenkiančių į pažymėtą vietą gniužulų metimo kampą.
Yra trys gniužulų užmetimo variantai:

1.Stovint už platformos nugaros
Daugelis puikių žvejų tokių kaip Diego da Silva naudoja būtent šį užmetimo metodą. Jūs dedate kibirą ant platformos su paruoštais jauko gniužulais, o pats atsistojate už jo. Šio metimo pliusas tame, kad jūs lengvai mesite su ranka  jauko gniužulus iš to šono kuriame randasi ir jūsų meškerė. Minusas tame, kad jūs turėsite gniužulus mesti kiek toliau nes stovėsite ant kranto už platformos. Taip pat jei platforma turi desertinį stalą ar kitokius priedus tai gali sudaryti tam tikrų nepatogumų.

2.Stovint ant pačios platformos
Kibiras su jauko gniužulais ant sėdynės už nugaros. Jūs jau ženkliai arčiau esate savo šeriamos pozijos lyginant su praeita, o be to jus stovite aukščiau. To dėka jūs gerinate matomumą ir užmetimo tikslumą. Pagrindiniu minusu galėtų būti tai, kad jūs turite būti visiškai užtikrintas savo platformos stabilumu. Jei jums sunku stovėti, tada tiksliai užmesti nepavyks, nes jūsų dėmesys bus sutelktas į tai kaip išlaikyti pusiausvyrą!

3.Stovint šalia platformos
Kibiras su jauku vėl ant platformos, o jūs stovite šalia jos. Alanas naudoja būtent šį metodą, nes šiuo atveju jam po ranka niekas netrukdo. Minusas tik tame, kad ranka metimo metu nebus lygiagrečiai su meškerykočiu ir gniužulus reikės visada mesti iš tam tikro kampo.

Svarbiausia išsirinkti šėrimo poziciją tokią kuri pirmiausiai būtų patogi jums. Atminkite, kad svarbiausia jūs turite tiksliai pataikyti į tikslą ir nieko daugiau. Kad įsitikinti ar viskas gerai ir niekas netrukdys, galite net padaryti keletą metimų be gniužulo tiesiog imituodami metimą. Įsitikinęs patogiausios pozicijos poza užsiimkite šėrimu.

Kaip atidžiai ir tiksliai šerti
Norėdami sekti Alano pavyzdžiu turite įsitikinti:
- Jūsų gniužulai sudrėkinti ir limpa puikiai
- Jūs nepadauginote jauko musės lervomis.
- Jūsų gniužulai vienodo dydžio ir paruošti kibire šėrimui.
- Jum labai patogu stovėti ten iš kur šersite.
Visai tai varžybų metu turi būti paruošta, o jūs pats su gniužulu rankoje turite laukti signalo. Tokios klasės sportininkas kaip Stevie Gardener skaito, kad jo gniužulas turėtų pirmasis pasiekti šėrimo vietą. Viena aišku tikrai, kad nereikia paskutinėm minutėm blaškytis. Jeigu jūs žvejojate savo malonumui tai neskubėkite, būkite įsitikinęs, kad esate pasiruošęs 100% ir tada pradėkite.

Tai pirminis jūsų šėrimas ir toliau matysis ar jis buvo jum sėkmingas, ar ne.
Sugadindamas viską pirminiu šėrimu jūs vėliau jo neištaisysite net laiko atžvilgiu. Štai Alano patarimas pirminio šėrimo metu:

Svarbi pastaba: Pirmas gniužulas kurį jūs užmesite vienas iš  svarbiausių. Tegul tai bus „prisišaudymo“ gniužulas ir nieko blogo jei nepataikysite tiksliai. Tiesiog sukoncentruokite metimo jėgą ir kampą. Visi pradžioje nervinasi ir netgi grandai padaro klaidų. Tiesiog būkite įsikinęs, kad kitus gniužulus numesite tiksliai.

1 žingsnis nusitaikykite priešais save su gniužulu į tą vietą kur ruošiatės mesti. Nuo to momento žiūrėkite tik į taikinį.
2 žingsnis laikykite ištiestą ranką su gniužulu už nugaros maždaug 16 val. pozicijoje.
3 žingsnis staigiu mostu ištieskite ranką į priekį ir maždaug jei esant 7-8 val. pozicijoje paleiskite gniužulą. Tiksli gniužulo paleidimo pozicija priklauso nuo jo dydžio. Didesnis gniužulas turi būti paleistas ankščiau nes lėks žemiau, o mažas aukščiau.
4 žingsnis ištiesta ranka turi sustoti ties 11 val.
Tuos pačius žingsnius nuo 1 iki 4 pakartokite su kitais gniužulais.
Svarbus pastebėjimas:
Pirmą gniužulą meskite be gyvų jaukų, nes jei pramesite tai žuvis gaus veltui pasimaitinti šone jūsų pagrindinio jaukų debesio.

Įvairios išimtys ir nukrypimai
Mes matome kaip Alanas stengiasi kuo arčiau ir tiksliau markerio  numesti gniužulą. Jis kaip taisyklė gniužulus pataiko 30cm diametro rate kas skaitosi už normą ir jums to būtina išmokti. Alanas turi taiklią ranką ir retai kada numeta kiek per toli ar arti savo taikinio. Kai kas teigia, jog geriau nedamesti nei permesti jauko nuo taikinio. Tačiau jei kalbėti atvirai, tai per artimas užšėrimas gali turėti neigiamą faktorių todėl, kad be markerio jūs prarasite tam tikra laiką kol susigaudysite ties kuria vieta nusileido jūsų gniužulai.

Žinoma, būna kartais išimčių....



Alanui buvo pateikta keletas praktiškų klausimų į kuriuos gavus atsakymus manau galėsite sužinoti kažką papildomo ir naujo sau:
? Ką darote kada žvejojant po vandeniu yra  kranto perkritimas? Ar sunkinate gniužulus, o gal dar ką darote papildomai?
A: Vienareikšmiai. Taip tenka žvejoti kanaluose 4-5 m gylyje su  gylio perkritimais. Tokiu atveju kiek įmanoma sunkinu ir suspaudžiu kiečiau jauko gniužulus.
? Žvejyba srovėje žymiai sudėtingesnė nei stovinčiame vandenyje. Kaip tu šeri srovėje – meti jaukus kiek aukščiau ar žemiau pasroviui?
A: Žvejodamas štekeriu aš jaukinu truputį žemiau, pasroviui. Ir žvejoju visada truputį žemiau.
? Kaip tu šeri tose vietose kur ypač didelis gylio skirtumas. Šeri arčiau, toliau?
A: Tokiais atvejais aš darau taip. Imu gniužulą ir dedu į jį sausainių ar kitų lengvų priedų. Įmetu į vandenį ir žiūriu ties kur mano užmesto gniužulo lengvosios detalės iškils. Tada darau kiek nelygios formos gniužulus ir atitinkamai šeriu. Labai suploti gniužulų nesistengiu, nes besileidžiant po vandeniu jie gali „nuplaniruoti“ į šoną. Labai arti šerti irgi nesistengiu, nes tą pamatę iš šonų varžovai gali užšerti toliau ir taip mane uždaryti į vadinamą „dėžutę“.



Jeigu jūs pasižiūrėsite į nuotrauką, tai pamatysite koks gaunasi smūgis krentant gniužului į vandenį. Tokie smūgiai gali turėti savotiškų veikimo faktorių.



Kaip veikia toks smūgis gniužulą? Tik iš arti žiūrėdami galite suprasti poveikį. Todėl turite suprasti kaip svarbu, kad gniužulas būtų tinkamai sudrėkintas ir gerai sulipęs. Kada mes atlikinėjome apšaudymą naudojant Declic, tai specialiai viską nuotraukoje išdidinome, kur puikiai matosi kaip smulkios jauko dalelytės ištyška kartu su vandeniu į šalis. Prasta akimi žvejas šito nemato. Daugelis žvejų galvoja, kad gniužulai visada pasiekia dugną nepakeitę formos ir nei kiek neįsivaizduoja su kokiu smūgiu tenka susidurti gniužulams palietus vandens paviršių!

Triukšmas. Vėlgi pažiūrėję į nuotrauką pabandykite suprasti kokį jie triukšmą sukelia krisdami į vandenį. Pirmiausiai žuvys pasišalina, o vėliau sugrįžta pasižiūrėti, kas sukėlė šį triukšmą kuris joms asocijuojasi su maistu.

Vibracija. Šėrimo efektas geriau juntamas per vandenyje sukeliamą vibraciją nei girdimą triukšmą. Todėl pirminis šėrimas gali būti juntamas žymiai iš toliau. Anglai šiuo atveju labiau sumanesni nei prancūzai. Tarkim anglai niekada nemeta ranka jauko jei įtaria, kad jų gaudomoje zonoje randasi stambi žuvis tokia kaip karšis. Galite įsivaizduoti koks bus efektas sukeltas vibracijos. Žuvis pasitrauks kuriam laikui į šoną, bet vėliau sugrįžti gali ir ne visai tiksliai į tą pačią vietą. Taigi žuvis gali nuplaukti į kaimyninį sektorių.

Tapis de Terre
Žinomas kaip kilimas iš grunto arba kitaip kiliminis gruntas.

Šiaurės Prancūzijos žvejus gaubia paslaptinga Tapis de Terre. Jei žvejų tarpe yra labiau intempretuojantis išsireiškimas tai būtent tai ir yra. Tapis tarytum sako, kad jūs ruošiatės žvejybos vietą užkloti savotišku kilimu, ant kurio vėliau bus pateiktas džokeris (smulkios uodo trūklio lervos aut.pastaba), ir jis ten dauginsis. Iš tikro tai visai ne tai. Tiesiog jums reikia labai didelio kiekio dirvožemio, kad padaryti efektyvią būsimą žvejybos vietą.



Alanas aiškina, kad Tapis de Terre paskirtis savotiškas debesio sukūrimas kuris masintų ir pritrauktų žuvį. Taip pat šis paviršius maskuos jūsų nukritusius gniužulus. Tai tarsi savotiška žuvų maitinimosi ir savisaugos vieta kur, Alano manymu, jei ten pradeda rinktis smulki žuvis tai būtinai atplauks ir stambios žuvys kurios čia jausis saugios.



Jum reikia trupučio Tapis de Terre kuri boluos vandenyje savotiškai sudarydama ir kilimą.

Tapis de Terre daroma ir guldoma į vandenį prieš pagrindinį šėrimą. Taip, kad prieš startą jums reikia turėti pasiruošus du kibirus, vieną su gruntu, o kitą su jauko gniužulais.

Štai kaip Alanas ruošia Tapis de Terre vėlesniam naudojimui.



Tapis yra vienas iš tų stebuklų, kuriuos būtent praktikuoja Alain Dewimille. Tai visiškai nesudėtinga ir nepainu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiaurės Prancūzijos  žvejų dėka jūsų tinklelis bus visada pilnas žuvies ar jūs žvejotumėte kanaluose, ar ežeruose. Šiame žūklės būde gaudant žuvį jie tiesiog nuostabūs!

Iš rusų kalbos vertė SIGUTIS

www.salmo.lt