Niekam ne paslaptis, kad jaukinimas – sėkmingos žūklės pagrindas ne tik vasarą, bet ir žiemą. Standartinės žieminės šėryklos, kurių galima įsigyti bet kurioje žūklės parduotuvėje, turi vieną esminį minusą. Jei jaukinate uodo trūklio lervomis, šėryklėlę paguldžius ant dugno daugiau nei pusė visų jaukinimui naudojamų uodo trūklio lervų iš karto įsirausia į dumblą. Jei žvejojame srovėje, likusias lervas palei dugną srovė iš karto nuplauna tolyn. Todėl pabandykime pasidaryti efektyvesnę šėryklėlę žieminei žūklei, kai žvejojama srovėje, o jaukinama uodo trūklio lervomis.

Pirmiausia eikime į vaistinę. Ten prie kasos tikrai rasite vaikiškų vitaminų nedidelėse vamzdelio formos plastmasinėse tūbelėse su dangteliu iš viršaus. Vitaminus suvalgome patys arba atiduodame vaikams.

Imame storą ylą ir tūtelėje darome daug skylučių. Skylutės diametras turi būti toks, kad uodo trūklio lerva lengvai pro ją išlįstų. Dar po vieną didesnę skylutę darome dangtelyje ir tūtelės dugne. Pro šias dvi skylutes praveriame kaproninį siūlą arba storą valą. Tūtelės apačioje, prie valo, pririškite 10-50 g svarelį.

Nuo skylučių skaičiaus ir jų diametro priklausys, kaip greitai uodo trūklio lervos, supiltos į šėryklą, ims lįsti lauk ir srovėje sklęsti link pasroviui žemiau išgręžtos jūsų eketės. Tai priklausys ir nuo svarelio svorio – kuo jis lengvesnis, tuo labiau srovėje jis plazdės kartu su šėrykla taip palengvindamas lervoms „išsilaisvinimą“.

Turime tobulą šėryklą. Iš jos, pakabintos viduryje vandens, po truputį lenda uodo trūklio lervos, kurios lengvai nešamos srovės skęsta bei sklendžia link jūsų avižėlės taip viliodamos žuvį gerokai efektyviau, nei šėryklai gulint ant dugno.

Atstumas nuo šėryklos ir gaudymo eketės priklauso nuo srovės stiprumo. Kokiame gylyje turi kabėti šėrykla virš dugno, turėsite nustatyti patys: tai priklauso ir nuo srovės stiprumo, ir nuo upės gylio, ir nuo gylio, kuriame yra jūsų avižėlė.