Specializuota poledine raudžių žūkle užsiimančius žvejus galima suskaičiuoti ant pirštų. Kiti gi žvejai, vis dar mąsto stereotipiškai, kad raudė žiemą – tik atsitiktinis laimikis.

Pirmoji patirtis

Kartą su bičiuliu Olegu nuvykome pažvejoti ant didelio ir labai gražaus ežero, kurį Olegas pažinojo kaip savo penkis pirštus. Aš gi su šiuo telkiniu nebuvau pažįstamas.

Kitų žvejų sniege pramintu takeliu aš pirmas užsikoriau ant ledo ir paėjėjęs gal 20 metrų išsigręžiau kelias eketes. Olegis gi, mano nuostabai, eketę išsigręžė pačiose nendrėse. Taip ir pradėjome žvejoti. Man kibo smulkučiai ešeriokai. O Olegas per tą patį laiką išlupo 3 nemenkus ešerius ir svarbiausia, milžinišką raudę!

Dar nespėjus man paklausti, Olegas paaiškino, kad, skirtingai nei aš, jis nevengia pažvejoti 20-30 cm gyliuose. Remdamasis savo patirtimi jis pasakojo, kad dažnai tokiame gylyje galima užtikti tikrai nemažų laimikių.

Juo labiau, Olegas žinojo, kad raudžių šiame ežere gausu, todėl taikė jam anksčiau pasiteisinusią "virpinimo" taktiką, kai pradžioje avižėlė intensyviai purtoma, o po to visiškai sustabdoma. Be to, eketę jaukino batono trupiniais.

Kaip parodė tolimesni įvykiai, Olegas buvo 100% teisus. Per pusdienį žūklės jis iš nendryno ištraukė dešimt "motininių" raudžių.

Net ir aš, spėjęs laiku pakeisti žūklės taktiką per tą laiką spėjau pagauti kelias gražuoles raudes.

Žūklės vietos

Dabar, po kelių sezonų intensyvios raudžių žūklės skirtinguose vandens telkiniuose galiu drąsiai pasakyti, kad net šalčiausiomis žiemos dienomis, kai baltos žuvies taip mėgstamo atlydžio nė kvapo, raudės puikiai kimba.

Gerai žinoma, kad raudžių, kaip ir kuojų, metai suskirstyti į 4 ciklus, kaip ir žmonių. Pirmasis ciklas – prieš nerštą. Jis prasideda šylant orams ir plonėjant ledui ir tęsiasi iki balandžio pabaigos. Šis ciklas prasideda nuolatos didėjančiu žuvies aktyvumu.

Ruošdamasi nerštui raudė ieško vietų priekrantėje, su įtekančiu ar ištekančiu upeliu. Todėl ant paskutinio ledo šios žuvies reikia ieškoti būtent tokiose vietose.

Antrasis ir trečiasis ciklai mūsų nedomina, nes tai atvirojo vandens sezonas, o mes kalbame apie poledinę žūklę.

Jei vadovautumėmės senosiomis knygomis apie žuvis, sužinotume, kad raudės iki kovo mėnesio, t.y. per jos ketvirtąjį ciklą pagauti iš viso neįmanoma, nes ji tūno kažkur duobėse ir retai maitinasi. Gal tais laikais ir buvo taip. Dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad kaip ir vasarą, taip ir viduržiemį šią žuvį galima rasti tose pačiose nendrėse priekrantėje. Ir žuvies aktyvumas nemažas – kimba ir mažytės, ir 100-300 g. sveriančios raudės.

Todėl protingiausia ir ieškoti raudžių tuose ežeruose ir tose vietose, kur tikrai žinote, jog ji kimba vasarą.

Srovės, kaip deguonies papildytojos ledo sukaustytame telkinyje, buvimas dar nereiškia, kad šioje bus raudžių. Ne mažiau svarbesnis faktoriu – augmenija, kad ir sudžiuvusios nendrės. Raudės būriuojasi tarp povandeninės augalijos 1-2 metrų gyliuose.

Įrankiai ir masalai

Aš raudžių žūklei naudoju 0,10-0,12 mm valą, kai tuo metu mano "sensėjus" Olegas nesismulkina ir žūklauja užsivyniojęs 0,15 mm valą. Ir, vardan statistikos galiu pasakyti, kad abu gaudome vienodai.

Naudojame trumpus ir stangrius sargelius, kad avižėlės judesiai gautųsi kuo staigesni ir piktesni.

Žiemą raudes galima gaudyti ir standartinėmis avižėlėmis su uodo trūklio lervomis, tiek bemasalinėmis avižėlėmis, kurios Lietuvoje ne itin populiarios. Aš labiausiai mėgstu nedideles 3 mm šratuko arba lašelio formos avižėles su 14-16 numerio kabliukais. Kadangi raudės gaudomos nedideliuose gyliuose, tai puikiai tiks ir ne volframinės, o švininės avižėlės.

Jaukinimui naudoju bet kokį raudonos ar baltos spalvos žieminį jauką. Masalui – aišku uodo trūklio lervos. Tačiau ant kabliuko jų maunu ne daugiau, nei dvi lervutes.

Kartais naudoju ir dar vieną, savadarbį masalą. Tik nesijuokite. Puikiai dirba paprasčiausia tešla, į kurią dėl spalvos įmaišyta... raudono lūpdažio. Kadangi lūpų dažai šiais laikais maloniai kvepia, tokia aromatinė raudona tešla itin vilioja raudes.

Kaip jau ir minėjau, kartais raudes visai neblogai vilioja ir bemasalinės avižėlės.

Žvejojant raudes iš po ledo visada reikia prisiminti, kad tai būriais plaukiojanti žuvis. Todėl, jei pagavote vieną žuvį, būkite tikri, kad netoliese jų yra ir daugiau.

Nendrėse pasiruoškite kelias eketes – kai gylis nedidelis, raudės greit išsibaido ir jų būrelis pasislenka į šoną. Todėl ištraukę 2-3 stambesnes raudes iš vienos eketės iš karto bandykite kitose.

Jei šį pavasarį atrasite vietelę, kur prie kranto kimba raudės, ją įsidėmėkite. Kitais metais šioje vietoje jų ir vėl užtiksite.

"SALMO" medžiaga
Sergej Šeršenevič