Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Nuvilnijo upeliais pavasaris, prabėgo laukais  vasara, nepastebimai praleidome ir rudenį, belakstydami pakrantėmis su meškere rankose.

Už lango gruodis. Lauke sninga, pusto. Skubomis prabėga vienas kitas atsitiktinis praeivis. Greitai Šv. Kalėdos, susėsime prie Kūčių stalo. O dar po kelių dienų,  petardų ir leidžiamų raketų salvėmis pasitiksime Naujuosius 2013-sius Metus.

Gal prieš pradedant aptarinėti praėjusio sezono laikotarpį leiskite Jus, Gerbiami Skaitytojai,  pasveikinti su artėjančiom šventėm. Susėdę prie stalo ir sukalbėję maldelę, prisiminkime tuos, kurie jau niekada nebus šalia Jūsų, taip pat  prisiminkime mums brangius žmones, draugus ir artimuosius bei mylimiausius šeimos narius. Palinkėkime vieni kitiems laimės, ramybės, artimo šilumos, savitarpio supratimo, atjautos ir nuoširdumo. Tegul aplenkia Jus ligos, negandos ar kitos nesėkmės, o ateinantys metai kiekvienam iš Jūsų būna bent truputį geresni už praėjusius.

Su šventėmis Jus, Skaitytojai.

Liaudies išmintis sako: „Ruošk roges vasarą, o vežėčias žiemą“ ir tai manau labai tinka tiems, kurie žvejoja plūdine meškere atvirojo vandens sezono metu.

Dabar turbūt toks metas, kai už lango ne patys geriausi orai, o ir žvejybai dar ne visur tinkama vieta ir laikas. Tai kodėl to laiko neišnaudojus ir nepradėjus ruoštis jau kitam sezonui. Taip, taip, gerbiami skaitytojai, Jūs gerai supratote – ruoštis naujam kitų metų sezonui.

Visų pirma turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad reikėtų susitvarkyti savo inventorių bei tvarkingai susandėliuoti jaukų likučius.

Jei pas Jus liko jauko likučių, tai manau, kad daugumas juos laikote kažkur rūsyje ar garaže. Aš asmeniškai laikau rūsio patalpose. Tam, kad neužpultų kokie atsitiktiniai graužikai, būtų gerai šiuos jaukus sudėti į kokią nors tarą. Tam gerai tiktų talpūs dideli kibirai, dėžės nuo konditerijos gaminių su ventiliacinėm skylutėm ar kokios medinės, plastikinės statinaitės. Na, o jei Jūs žvejojate žiemą, tai reikėtų nepamiršti dalį tam tinkamų jaukų atidėti atskirai nuo kitų, kad būtų „po ranka“, o likusius užsandarinti ir padėti atokiau.

Skystus dipus, aromiksus, įvairius kvapus būtų gerai laikyti sudėtus šaldytuve kur yra +5 temperatūra. Šiuo atveju aš daugiau skirčiau dėmesio atidarytiems, t.y. jau kažkiek išnaudotiem kvapam tam, kad jie nesugestų. Nesakau, kad jie tikrai suges, bet laikant vėsiai tikrai nuo to blogiau nebus.

Susitvarkius su jaukais ir jų priedais manau mums reikėtų apžvelgti ir savo aprangą su avalyne. Juk per savo ilgąjį žvejybinį sezoną turbūt ne kartą buvote rūbus ištepę dumblu (teko paslysti, nugriūti ar sušlapti), todėl atidžiai perskaitę dėvimų rūbų instrukciją juos išvalykite rankiniu, sausuoju būdu ar skalbiant skalbimo mašinoje. Būkite labai atidūs juos valydami.

Kitas momentas – avalynė. Nesakau, kad dažnai, bet žvejojant pasitaiko, kad netyčia prakertate ar prapjaunate avalynės (ypač guminių ilgaaulių) šoną ar kitą vietą. Neatidėliokite tai ant pavasario, o jau dabar ieškokite galimybių juos susitvarkyti ar atiduoti į patyrusio meistro rankas. Kartais galima ir pačiam užtepus specialiais klijais uždėti lopą ir tuo Jūsų bėdos baigsis, bet kai reikia... Kitaip tariant, pagal situaciją ir sugebėjimą.

Sutvarkius ir išdžiovinus savo visus žvejybos turimus rūbus būtų gerai juos sukabinti atskirai kiekvieną ant pakabos ir pakabinti vėdinamoje patalpoje.Savo ilgaaulius  (iki kirkšnies ar juosmens) batus siūlau irgi pakabinti, o nelaikyti susuktų ar sulankstytų kur lentynoje. Ir dar gerai, kad laikytumėte ne minusinėje temperatūroje. Taip prižiūrima avalynė Jums tarnaus dešimt, o kartais ir daugiau metų.

Baigę tvarkyti savo rūbus turime nepamiršti ir kitų žvejo aksesuarų. Jei turite žvejybai  skirtą platformą, tai būtinai ją nuodugniai išsiurbkite, išplaukite, išvalykite, o besilankstančias, priveržiamas ar slydimui skirtas detales sutepkite specialiu tepalu, o jo neturėdami panaudokite aukštos kokybės alyvą. Jei Jūsų platforma kur nors įtrūko ar nulūžo kokia dalelytė, tai būtinai pasistenkite ją suremontuoti, suklijuoti, restauruoti, o jei tai neįmanoma, tada žiemos metu (kai nežvejojate) padarykite naujos dalies užsakymą iš firmos gaminančios, jūsų platformą. Suprantu, kad tai kartais nepigiai kainuoja, atima daug laiko ar nervų,  bet ką daryti jei kitos išeities nėra ir visi būdai jau išbandyti.

Dabar svarbiausia: meškerykočiai bei ritės. Jiems taip pat turi būti skiriamas deramas dėmesys. Dažnai per žvejybą vieną kitą kartą neatsargiai padėta ant žemės (ko daryti jokiu būdu negalima) ritė „pasigauna“ smėlio, dulkių ir su laiku pradeda „sirgti“. Tuomet geriausiai būtų ritę nunešti meistrui, kuris tikrai už nedidelį mokestį padarys profilaktiką (išplaus, suteps) ir kitam sezonui taip sutaupysite pinigėlių. Kalbant apie jūrines rites, jei žvejosite Baltijos jūroje (kuri nėra itin sūri lyginant su kai kuriom kitom) tai dar puse bėdos, bet jei grįšite iš kaimynų skandinavų, tuomet mano patarimas nieko nelaukti, o tokią ritę praplauti po kiekvienos išvykos į tenai, nes vis dėlto ji kainuoja brangiai ir gailėti kelių litų čia nevertėtų. Aišku, būna gana gabių, tvarkingų žvejų, kurie tą sugeba pasidaryti patys, bet... viena kita iššokusi iš ritelės spyruoklytė ar pamestas varžtelis gali vėliau kainuoti pas meistrus daug brangiau, todėl prieš ardydami ir bandydami tą padaryti savarankiškai, gerai pagalvokite.

Tas pat taikytina ir meškerykočiams, tik čia smulkių detalių žymiai mažiau. Be smėlio ir dulkių pasitaiko, kad meškerykočio dalys (ypač botai) sušlapus kartais užstringa ir ant kranto jau nieko neina padaryti. Todėl galimi keli variantai: vežti pas meistrą, kuris pasistengs sutvarkyti šią problemą arba pasiėmus sunkesnį plaktuką ir pastačius ant kiliminės dangos stačiai kotą, bandyti per statmeną viršutinę dalį pastuksenti. Aišku, prieš tai kotas turi būti išdžiovintas, ir absoliučiai visos koto dalys išimtos paliekant tik tas dvi tarpusavyje susikibusias. Ant viršutinio koto dalies reiktų uždėti medinę lygią lentelę, apvyniotą skudurėliu ir tada bandyti laimę. Kartais užtenka 50 kaukštelėjimų, o kartais prireikia kelių šimtų. Na, o finale Jums arba pasiseks arba...  Prisiminkite, kur siūliau pradžioje kreiptis todėl dabar kaltinkite patys save.

Be tokių procedūrų, kurios nutinka itin retai vėliau tą kotą reikėtų aplieti specialiais klijais ir nušlifuoti, nes ateityje šie užsikirtimai kartosis. Dar vienas vaistas (mažiau veiksmingas) tai dažnas jungčių purškimas specialiu purškalu – teflonu. Tačiau jei jungtys jau padilę tai teflonas bus tik laikinas „sanitaras“ Jūsų kotui. Ir vis dėlto geriau kreiptis ir atiduoti savo kotą į patyrusio meistro rankas.

Sezonui pasibaigus apžiūrėkite savo meškerykočius, ar nėra kokių įbrėžimų, įskilimų bei kitokių sezono metu atsiradusių defektų. Tai geriausia padaryti prieš tai išardžius savo meškerykotį į atskiras dalis ir nuplovus šiltu muiluotu vandeniu, o vėliau nusausinus. Atlikus šias procedūras vėliau koto dalis gerai būtų išvaškuoti ir nuvalyti (savotiškai nupoliruojant) vilnoniu skudurėliu. Patikėkite, tik saugodami ir prižiūrėdami savo inventorių galėsite gerokai prailginti jo amžių ir žvejoti daugelį metų.

Kartais būna, kad kotai sulūžta ir taisyti jų neverta. Bet ir tuomet neskubėkite jų išmesti. Jei sulūžo storosios dalys, tai jos puikiai ateityje pasitarnaus remontuojant kitus kotus panaudojant jas kaip vidinius įtvarus. Na, o jei subyrėjo negrįžtamai plongalis, tai jis irgi ateityje pasitarnauti galės kaip remontinės detalės, o iš storosios dalies be įtvarų panaudojimo ji dar gali pasitarnauti kaip graibšto kotas. Reikės tik pasidaryti ruošinį – detalę su atitinkamu vidiniu sriegiu (graibšto galvai prisukti) ir sėkmingai įklijuoti. Toks kotas jums puikiai tarnaus ne vienerius metus, todėl neskubėkime nieko išmetinėti lauk, o geriau pagalvokime kur geriau vieną ar kitą detalę panaudoti.

Na, o pabaigai dar keletas sakinių apie kabliukus, plūdeles, valus ir švinelius. Aš jau nekalbu, kad sezonui pasibaigus visi kabliukai turi būti vėl sudėti į sausus pakelius pagal savo numeraciją ir jokiu būdu nelaikykite kabliukų palaidai supiltų į kokią nors dėžutę. Atminkite, kad nuolatinis jų trankymas dėžutės viduje labai kenkia jų aštrumui todėl laikyti juos reikia visada sausoje pakuotėje.

Valus, kaip ir viso sezono metu, reikėtų laikyti pagal galimybes sausai ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Sušlapus, stenkitės valą išdžiovinti natūralioje kambario temperatūroje, o ne ten kur labai karšta. Vėliau išdžiūvusį valą laikykite pliusinėje, o ne minusinėje temperatūroje, nes žiemos sezonui yra skirti visai kitokie valai ir tai jau atskira tema.

Niekam ne naujiena, kad kas daug žvejoja, tas praranda nemažai ir plūdelių arba geriausiu atveju jas aplaužo, jei tiktai nepataisomai dar ir  sulaužo. Todėl į šią situaciją turėtumėte reaguoti kaip ir dera – vienas plūdeles bandyti taisyti, o jei nepavyksta, tuomet gerai apgalvoti, ko jums reikės ateinančiame sezone ir pavasariop daryti užsakymą. Be to, bėgant laikui, atsirandant patyrimui, keičiasi ir žvejo įpročiai bei požiūris į tą pačią plūdelę. Todėl kiekvienais metais parduotuvės daro naujus užsakymus, atnaujina plūdžių arsenalą, o Jums belieka tik išsirinkti geriausias iš geriausių ir tai padaryti kuo ankščiau, kad vėliau nelikti be nieko.

Turbūt švino svareliai yra tas priedas prie žvejybinės sistemėlės, kurį mes naudojame gausiausiai ir prarandame daugiausiai. Jei kabliukus keičiame jiems atšipus ar nutrūkus tai švino svarelius keičiamas ne tik jiems nutrūkus, bet ir ruošiant vis naujas sistemėles ar keičiant žvejybos taktiką. Šiais laikais yra tikrai ne mažas pasirinkimas švino svarelių, todėl reikia tik atsirinkti suderinant pinigines galimybes su kokybe.Žinoma, norint savarankiškai viską daryti pačiam turime atminti, kad be atitinkamų gabumų dar mums reikės ir tam tikrų įrankių bei medžiagų kurios vis tiek atitinkamai kainuos. Na, o koks bus galutinis rezultatas tikrai nežinome.

Žiemos metas mūsų krašte tikrai būna skirtingos trukmės, bet nereikia laukti, „tempti“ visko į pavasario laikmetį. Dabar turime tiek gražaus laiko, tai kodėl nepasivartyti katalogų, nepanaršyti žvejybinių internetinių puslapių ir neužsisakyti to, ko mums atėjus kitam sezonui gali labai prireikti. Kitą kartą galima ir su draugu ar keliais kooperuotis, tuomet ir atsiuntimas pigesnis būna. O be to, viską gerai apmąsčius ir padarius išankstinį užsakymą laimi Jūsų „kišenė“ bei sutaupote daug laiko ir nervų. Dar kartą apie viską nuosekliai, šaltakraujiškai apgalvokite.

Spaudžiu ranką sėkmingai užbaigus atvirojo vandens žvejybos sezoną ir sveikinu Jus su artėjančiomis, o kaip žvejas žvejui sėkmės kitais metais ....................................................................... Jum nelinkiu.