[sigplus] Critical error: Image gallery folder SK20130712 is expected to be a path relative to the image base folder specified in the back-end.
Pats Alanas, penkis kartus Pasaulio čempionas ir Europos čempionas, sakė, kad patekęs į Anglijos rinktinę ankstyvaisiais aštuoniasdešimtaisiais apie štekerius kalbėjo labai vaizdžiai: „Laikai toną sveriantį vamzdį, kuris siaubingai sunkus.“ Technologijos tobulėjo. Anglies pluoštas tapo prieinamesnis. Ir viskas pasistūmėjo dėl karinės pramonės, dėkui jai šiuo atžvilgiu. Dabar štekeris jokia naujiena. Jį yra matę ir gyvai, galbūt per TV arba iš nuogirdų, tačiau vis dar trūksta detalesnės informacijos, kas tai per daiktas ir kaip juo naudotis. Dar nepradėjęs rašyti į ką reikėtų atkreipti dėmesį pasirenkant šį žūklės įrankį ir gaudymo būdą galiu patikinti, kad tai daugiau ar mažiau sportinės žūklės įrankis, kurį įvaldžius galima pasiekti gerų rezultatų varžybose, kur kiekvienas gramas tiesiogine to žodžio prasme yra vertingas. Man asmeniškai yra tekę išgirsti replikų, kam išleidžiamos beprotiškos sumos kai gaudomos nedidelės žuvys kuojos, plakiai, ešeriai ir t.t. Tačiau varžybose nėra jokio skirtumo ką gaudyti. Svarbu kiek galima didesnis kiekis per tam tikrą laiko tarpą. Reikia nepamiršti, kad varžybose kiekvienas dalyvis traukia burtus ir gauna savo nedidelį žūklės plotą, kuriame turi sutelkti visą savo patirtį ir meistriškumą, kad išgautų kiek galima didesnį rezultatą. Antra, varžybos nevyksta naktį, anksti ryte arba vakare kai geriausias kibimas. Trečia, varžybų dieną niekas nežino kokia bus orų prognozė, todėl tenka varžytis ir per lietų ir per stiprią kaitrą, tik žaibavimo metu varžybos būna nutraukiamos arba atkeliamos kitai dienai. Todėl suprasti, kad sėdite ne savo mėgstamoje žūklės vietoje, o gal visai nežimomoje vietoje ne pačiu geriausiu dienos metu ir tiek iš dešinės, tiek iš kairės sėdi daug tavo konkurentų, kurie taip pat jaukins ir lauks kibimo, viskas tampa žymiai sudėtingiau. Todėl toks įrankis kaip štekeris gali tapti reikšmingas ginklas jūsų rankose gaudant įvairias taikias žuvis.
Be abejo niekas jums nedraudžia gaudyti štekeriu savo malonumui. Vis dėlto nuo įprastos plūdinės meškerės štekeris skiriasi nemažai. Nuleidus masalą į dugną štekerio nepastatysi ant įprasto stovelio ir neatsisėsi ant patogios kėdės. Čia kaip taisyklė antras pagal svarbumą daiktas - platforma, be kurios žūklė bus apsunkinta ir sudėtinga. Visų pirma štekeriui reikia gaudyklės. Pakertant ir stumiant štekerį atbuline eiga į krantą reikia atjungti viršutinę vadinamą topinę dalį ir valdyti žuvį, o likusią štekerio dalį įtvirtinti taip, kad jis tvirtai laikytųsi. Galima gaudyklę prisukti prie stovelio kur dažniausiai būna įprastas standartinis sriegis. Tačiau iš praktikos galiu pasakyti, kad ne visur nori smigti tie stoveliai, o į betoną jie visai nesminga. Taip pat platformos dažnai komplektuojamos su štekerio laikikliais, kurie būna du. Vienas priekyje ir kitas gale palei dešinį arba kairį šoną pagal žmogaus poreikį. Tokių laikiklių niekaip kitaip nepritaikysi išskyrus pačią platformą, o tikrai ištisai meškerės laikyti nepavyks. Reikia ir jauko rutulius užmesti ir kartais nueiti iki automobilio keliom minutėm. O tokios ilgos meškerės guldyti ant žemės, kad kažkas nepamatęs užmintų arba atremti į šalia esantį medį tikrai ne pats geriausias sprendimas. Ir kiek dar galėčiau vardinti platformos privalumų, kai daiktai po ranka ir įvairūs skėčiai ir laikikliai šalia, bet paminėsiu paskutinį ir tikriausiai patį mano akimis svarbiausią platformos privalumą - tai taisyklinga sėdėjimo poza. Kaip jūs laikysite štekerį: ar abiejomis rankomis, ar po alkūne jūsų įpročio reikalas, tačiau sėdėti tiesiai, patogiai, stabiliai teks bet kokiu atveju, jeigu nenorite, kad bent jūsų štekeris nesimaskatuotų į visas puses. Taigi, net ir negaudant štekeriu platforma sukurta tam, kad greitai ir kompaktiškai susiruoštumėte, o žvejyboje jaustumėtės patogiai. Taigi grįžkime prie meškerės.
Teigiama štekerio savybė - tikslumas, kai galima nuleisti masalą tiksliai į konkrečią vietą. Srovėje pravesti masalą pro tą pačią vietą, prilaikyti masalą vienoje vietoje, žaisti masalu jį kilnojant į viršų, į šoną ir panašiai. Galėjimas naudoti mažas jautrias plūdes, kurios gali siekti nuo 0,1 – 0,2 g ir daugiau. Tuo pačiu naudoti ir pagal poreikį ploną valą 0,08 mm ir daugiau. Be abejo aptakios diskinės plūdės didelis privalumas kai galima pravesti masalą lėčiau negu su įprastomis burbulo formos plūdėmis. Šiam gaudymo būdui jos ir buvo sukurtos. Dar vienas svarus štekerio privalumas pakirtimo metu kai žuvis nepakirsta, galima masalą nuleisti vėl į tą pačią vietą ir laukti staigaus kito kibimo, tuo tarpu match arba bolonine tektų ištraukti ir permetinėti. Taip pat jaukinimas kaušeliu duoda unikalią galimybę jaukinti ypatingai tiksliai. Reikia nepamiršti, kad mestas jauko rutulys nukritęs į vandenį nenuskęsta tiesiai toje pačioje vietoje, o gali dėl savo neteisingos formos, svorio ir dydžio vandenyje atsidurti ne ten kur norėjote. Be to ne visi metimai į vieną tašką bus tikslūs, o šaltuoju metų periodu, kai žuvys vangios ir jauko reikia mažai tikslumas būtinas. Jaukinimas kaušeliu tikras išsigelbėjimas. Reikia pridurti, kad varžybose, o nebūtinai ir jose viską lemia taktika ir pasiruošimas, todėl visos paruoštos sistemėlės su plūdėmis, ir kiek galima daugiau, duoda jums galimybę pasirinkti tinkamą variantą ten kur atvykote žvejoti. Ar sistemėlė susipainiojo, ar nutrūko, ar užsirišo mazgas, o gal pradžioje pasirinkote ne tokio storumo valą ir per didelę plūdę? Imate kitą sistemėlę suvyniotą ant kopetėlės ir jau po kelių minučių ji kabo ant jūsų topinės dalies. Kas be ko, bet ir štekeris dažniausiai komplektuojamas su keliomis viršutinėmis dalimis, todėl galite paruošti dvi, tris, o gal keturias sistemėles vienu metu tiek kiek turite viršutinių topinių dalių, tačiau tai priklauso nuo pačio štekerio komplektacijos. Būdamas šio žūklės būdo šalininkas paminėsiu ir kelis negatyvius dalykus, kurie gali pasirodyti ne tokie ir menki. Visų pirma, tai laisva vieta už nugaros. Būtent ten, kur vaikšto žmonės ir važinėja dviračiai - pati netinkamiausia vieta žvejoti. Be to „žiūrovai“ visada užduoda begalę klausimų iš kurių populiariausi: kiek kainuoja?, ar sunki meškerė?, koks čia ilgis? ir t.t. Be to, dažnai pasitaiko, kai už nugaros visai nėra vietos ir tenka štekerį atjunginėti per kelis sykius kas labai apsunkina žvejybą. Sekanti problema tai lietus ir saulė. Lietaus metu smagiai slysta rankomis meškerė, bet ruošiantis namo atjungti dalis tampa sunku, nes prasiskverbęs vanduo į sujungiamąsias dalis neleidžia lengvai išlaisvinti dalių. Jas būtina prižiūrėti, specialiu tepalu kurį reikia pakartotinai atšviežinti priklausomai nuo žūklės intensyvumo. O saulė atvirkščiai, kaitina štekerio sienelę, kuri kartais vasaros metu įkaista ypač stipriai. Tada būna ne itin malonu jį praleisti pro rankas, o kas neišvengiama stumdant jį pirmyn atgal. Be to po jauko rutulių formavimo ir pastovaus papildomo jaukinimo rankos neplaunamos iki pirminio baltumo ir jauko likučiai lieka ant pačio štekerio, o kaitinant saulei jie pridžiūna. Tada tenka štekerį ilgai plauti ir šluostyti po žūklės. Bet čia jau individualiai nuo žmogaus priklauso ar jis prižiūrės daiktą ar ne. Žinoma intensyviai dirbama dėl saulės spindulių. Brangesni štekeriai padengiami įvairiomis plėvėmis, kurios neleidžia jam taip stipriai įkaisti. Tai labiau aktualu šalims kuriose vasaros temperatūra labai aukšta ir kartais štekeris lūžta tiesiog nuo ypatingai didelio karščio prie visai nedidelės apkrovos. Ir dar vienas apsunkinantis dalykas - tai didelis kiekis daiktų, kuriuos tenka nusinešti iki vandens. Krepšia, platforma, dėklas ir kiti daiktai dėl kurių tenka grįžti iki automobilio ne vieną kartą. Be to, pradėjus žvejoti persinešti visus daiktus į kitą šalia esančią vietą tiesiog nekils rankos. Tačiau kai yra didelis noras žvejoti apie negatyvius dalykus negalvoji. Tačiau vieną ir patį didžiausią štekerio trūkumą galima įvardinti jo ilgį. Kaip be būtų visoje Europoje tarptautinėse varžybose tuo pačiu ir Lietuvoje, kuri irgi dalyvauja Europos ir Pasaulio čempionatuose, standartinis štekerio ilgis siekia 13 metrų. Išskirtinai britai ir italai savo vidaus varžybose leidžia naudoti 14,5 ir 16 metrų ilgo meškeres. Todėl, kad ir koks štekeris būtų nuostabus vis dėlto atsiranda vietų, kur neina pasiekti žuvies ir tenka imti match tipo ar bolonines meškeres.
O dabar trumpai, kas dažniausiai sudaro štekerio komplektą pagal paveiksliuką.
1. Geras tvirtas dėklas, prie kurio būtinai turėtu būti plastikinės tūbos kiekvienai topinei daliai ir atskirai štekeriui.
2. Štekerio pagrindinė 9 dalis kurią dažniausiai laikome rankose ir ji sudaro 13 metrų ribą.
3. Štekerio pagrindinė 8 dalis kuri sudaro taip pat labai populiarų žūklei ilgį 11,5 metro.
4. Likusios dalys kaip 7 ir 6 taip pat skaitosi kaip pagrindinės ne topinės ( nors gali būti ir išimčių) tačiau praktikoje pritaikomos retai.
5. Topinės dalys kurios pagal gamintoją nurodomos kaip pvz: top 4 trys vienetai arba top 5 du vienetai. Pirmu atveju komplektą sudaro trys viršutinės dalys kurių ilgis gali būti kaip pavyzdys 4 metrai 60 centimetrų, o antru atveju komplektą sudaro tik dvi topinės dalys tačiau kaip pavyzdys 6 metrai 20 centimetrų. Reikia nepamiršti, kad visas štekeris taip pat skaičiuojamas kaip vientisa meškerė, bet topinė dalis dažniausiai kataloguose nesirašo.
6. Cup kit. Jaukinimo topinė dalis specialiai sustiprinta, kad galėtų atlaikyti jauko rutulio svorį norint jaukinti kaušeliu.
7 Carp kit. Kaip taisyklė stambioms žuvims kaip karpis, ūsorius, karšis naudojamos atskiros topinės dalys kurios taip pat sustiprintos, tačiau nesiekia didesnio ilgio kaip 3 metrai. Esmė pasiruošti atskiras viršutines dalis pagal galingumą naudojant stipresnes elastines gumas.
8. Pirmoji viršutinė dalis, kuri turi savo atskirą pavadinimą tai „skionsas“. Per jį išlenda elastinė guma, kuri turi laisvai išsitraukti gavus apkrovą ir sulysti atgal, kai apkrova sumažėja. Gamykloje jie būna neparuošti, todėl kol štekeris naujas juos reikia pjaustyti, šlifuoti, pritaikyti specialias teflonines galvutes pagal elastiko storį.
9 Clean cup. Poroloninės galvutės, kurios įsimauna į štekerio užmaunamąsias dalis tam, kad lengviau ir greičiau galima būtų sujungti viena su kita. Dažnai per skubėjimą sumaunant dalis kenčia pačio štekerio briauna, kuri gali įtrūkti ir panašiai, todėl clean cup padeda to išvengti.
10 Pro long. Iš pavadinimo galima suprasti, kad tai papildoma prailginamoji dalis. Dažniausiai naudojama siekiant kompensuoti prarastą ilgį dėl sutrumpintų skionsų, kurie gali būti nupjauti iki 50 centimetrų ir daugiau. Taip pat pro long‘as gali būti naudojamas kaip sustiprinanti dalis kuri skirta kaip pavyzdys 7 štekerio daliai kuri nėra tokia stipri kaip pagrindinė 9. Tam, kad pakirtimo metu jos nesutraiškyti su alkūne naudojamas pro long‘as.
Apibendrinus galima ir šiaip suprasti, kad kuo daugiau topinių dalių ir kuo dalys ilgesnės, tuo jūsų štekeris bus universalesnis įvairioms gaudymo sąlygoms. Visi gamintojai siūlo bazinį variantą prie kurio gali kažko trūkti arba būti per mažai, todėl galima papildomai nusipirkti už atskirą kainą. Todėl nenuostabu, kad dauguma papildomai užsisako karpinių topinių dalių, skionsų, pro longų į atskiras dalis. Bet komplektacija tai tik viena medalio pusė. Dabar apie pačią meškerę. Štekeriai gali būti skirstomi į tris pagrindines grupes. Pirma - „Kanalinis“, antra - „Karpinis“, trečia - „Universalus“ arba dažnai vartojamas žodis Allrounder‘is. Visi jie skiriasi savo specifika, svoriu ir tvirtumu. Kanalinis štekeris labiausiai pritaikytas gaudyti baltą nedidelę ir vidutinę žuvį, pasižymi ypatingu lengvumu, standumu, tačiau yra trapus ir reikalaujantis ypatingos priežiūros. Tuo tarpu karpinis štekeris žymiai sunkesnis vien dėl to, kad stipresnės ir storesnės vamzdžio sienelės. Gali būti įpintos įvairios stiprinančios medžiagos, kurios be abejo irgi sunkina pačią meškerę. Ir iš pačio pavadinimo galima suprasti, kad karpis stipri žuvis, tačiau tai tik sinonimas ( gali būti parašyta „power“, „strong“ arba tik skaičiai). Juo puiku gaudyti stiprioje srovėje, kur reikalingos didelės diskinės plūdės, kai pučia stiprus šoninis vėjas. Galbūt ir pradėti mokytis gaudyti štekeriu rekomenduočiau pradėti nuo „karpinio“. Tačiau pirkdami štekerį jau pagal komplektaciją matysite, kad „karpinių“ štekerių komplektą sudaro kaip pavyzdys 4 trumpi karpiniai topai po 3 metrus ir toks variantas gali jūsų netenkinti. Gyliai nedideli tik dirbtinuose tvenkiniuose, o tarkim Nemune 3 metrų topų daugumoje vietų gali ir neužtekti norint pravesti masalą palei dugną. Čia mes ir priėjome universalų štekerį, kuris yra kažkas per vidurį tarp kanalinio ir karpinio. Daugumoje atvejų visi naudoja juos, nes pirkti du atskirus štekerius atskiriems atvejams gali būti per brangu. Galime palyginti svorį. Kanalinių štekerių svoris ties 13 metrų svyruoja nuo 750 iki 850 gramų. Tuo tarpu karpinių nuo 950 iki 1050 gramų. Skirtumas labai nedidelis, tačiau kai meškerė laikoma keletą valandų skirtumas akivaizdus. Galima štekerio ir nelaikyti. Galima įdėti į laikiklius, tačiau yra tikimybė nepakirsti žuvies laiku. Ir paskutinė, tačiau mano akimis svarbiausia štekerio savybė yra standumas. Kuo štekeris standesnis tuo jis praktiškesnis. Esmė, kad stumdant štekerį pirmyn-atgal višūnė turi kiek galima mažiau maskatuotis į visas puses. Tai sumažina valo apsipynimą aplink pačią viršūnę. Nuleidinėjant masalą į dugną jaučiamas geras balansas su viršutine štekerio dalimi. Pučiant šoniniam vėjui mažiau svyruoja. Pakirtinėjant žuvį išgaunamas maksimalus rezultatas. Ne meškerė turi amortizuoti žuvį, o elastinė medžiaga. Tuom ir skiriasi vidutiniškas nuo labai brangaus štekerio. Atrodo ir abu dėklus su tūbomis turi ir topinės dalys vienodos ir nuo saulės abu apsaugoti, tačiau kaina dvigubai gali skirtis vien dėl šitos standumo savybės. Žinoma reikia įvertinti ir tai, kad topinės dalys skirtingų štekerių irgi padarytos iš skirtingos rūšies anglies. Juk viena topinė dalis kuri gali būti 6 su trupučiu metrų sudaro praktiškai pusę meškerės, o jų komplekte gali būti ir kaip pavyzdys trys. Dar nepaminėjau, kad daugumai žmonių ši meškerė atrodo labai stipri ir tvirta. Galiu patikinti, kad štekeris atvirkščiai yra trapus daiktas reikalaujantis priežiūros ir atsargumo. Prispausta ar užminta dalis įtrūksta ir jei to nepastebėjus jau žvejybos metu gali lūžti. Sutaisyti lūžusią dalį įmanoma. Tačiau kyla labai didelė problema jeigu ji lūžta visai šalia arba tiesiogiai ant sujungimo vietos. Net ir lūžusi ties bet kurios dalies viduriu tvarkymas užtrunka sudėtingą operaciją. Įstatoma papildoma stiprinančioji dalis viduje, pati dalis kaitinama liepsna, kuri sulydo dalį ir ji vėl tampa vientisa. Reikia nepamiršti, kad dalis turi išlikti visiškai tiesi kaip pradiniame variante. Dar vienas klausimas, kuris gali iškilti norint įsigyti šį daiktą tai ar dalys gali atitikti viena kitai nuo skirtingų štekerių? Atsakymas - gali, tačiau pasirinkimas labai mažas arba gali jo visai nebūti. Praktiškai bet kuris gamintojas išleidžia keletą skirtingų modifikacijų štekerių, kurių dalys gali atitikti tik nuo vienos rūšies štekerių laidos išleistos atitinkamais metais. Ar gali atitikti dalys nuo kitos firmos? Gali, tačiau kaip tai patikrinti ar dalys taisyklingai susimauna? Praktiškai tokių eksperimentų nereikėtų daryti. Svarbu paririnkti tokį štekerį, kurį platina rimta kompanija ir gali užsakyti bet kurią jūsų norimą dalį. Reikia suprasti, kad tai marketingas ir kiekvienas gamintojas stengiasi kurti tokį daiktą, kad atsarginės dalys tiktų tik nuo jai priklausančių dalių.
Štai toks pasakojimas apie štekerį. Dar kartą pasikartosiu, kad tai daugiau ar mažiau sportinės žūklės „instrumentas“. Kiekvienas savaip eina iš proto. Kas balandžius augina, kas pašto ženklus renka, kas su parašiutais šokinėja, todėl apie sunkumus, kurie gali iškilti žūklėje negalvoju. Man asmeniškai patinka namuose ruošti sistemėles ir laukiu nesulaukiu kada galėsiu jas išbandyti gyvai. Ruošdamas žūklėje įrankius stebiu vandenį ir galvoju, kaip viskas prasidės ir kuo viskas baigsis. Kaip galėsiu įgautą praktiką ir žinias pritaikyti varžybose geresniam rezultatui pasiekti. Galiu patikinti, kad pigus štekeris tik kančia žvejyboje. Iškart suprasite, kad norite geresnio. Galbūt ir jums šis kruopštaus pasiruošimo ir preciziškas gaudymo būdas prie širdies tai verta pabandyti.
{gallery}SK20130712{/gallery}
Artūras Sakalauskas
www.pyla.lt