Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Nepastebėjau kaip baigėsi lapkritis, o su juo ir paskutinis rudens mėnuo. Iškrito sniegas, spustelėjo šaltukas ir plūdininkams sezonas iš esmės užsibaigė. O kol sulauksime palankesnių orų galime truputį apžvelgti praėjusį žvejybos sezoną.

Pirmą šių metų žuvį pavyko nufotografuoti dar vasario mėnesį, bet tai buvo poledinė žūklė todėl šį kartą apie tai nerašysiu, o praleisiu šį laiko tarpą iki tada kai atidariau žvejybą plūdine meškere.
Kovo 9d. kaip pamišęs jau trankiausi, laksčiau palei upės krantus ir tikėjausi kažką sužvejoti tik deja tada fortūna man dar buvo nepalanki, o ir metas, sakyčiau buvo, kiek ankstokas. Savo pirmuosius laimikius sužvejojau kovo pabaigoje 29d. Nevėžio upėje. Pašarai buvo skurdūs nes vanduo dar neįšilęs, žuvis vangi, o persistengti su jaukais irgi nesinorėjo.

Vėliau orai kasdien vis šilo ir šilo ir visai netrukus, balandžio viduryje jau teko sužvejoti daug ir reto dydžio kuojų. Šylant vandeniui aktyvėja ir pačios žuvys, darosi sodresnės jaukų sudėtys. Pavasaris tai tas metas kada turbūt būna gausiausi ir įvairiausi laimikiai nes galima pagauti pačios įvairiausios žuvies. Tiesa, iš rudens likusios ant kotų plonos sistemėlės neretai dar ir tokiu metų laiku būna paliekamos, o keičiamos jau gerokai vėliau, artėjant vasaros pradžiai.

O pavasariui įpusėjus, žvejybos metu buvo galima sužvejoti tikrai gražios žuvies. Tik tai daugiau priklausė jau nuo to ką žvejas renkasi žvejoti ir kokias tam „slaptas“ savo vieteles naudoja. Sušilęs vanduo ir aktyvus žuvies kibimas tikrai turbūt retai kurį plūdininką palikdavo be gausesnio ar gražesnio laimikio. Ne išimtis buvo ir man šie metai nes tikrai pavyko sužvejoti gražių karšių, žiobrių bei kuojų.

Gaila, bet šiemet taip susiklostė metai, kad žvejojau ne itin gausiai nors ir sėkmingai. Įvairūs reikalai ir bendras šeimos gyvenimo sąlygų gerinimas pareikalavo itin daug laiko todėl deramą dėmesį skirti žvejybai ne visuomet galėjau. Ir nors negaliu sakyti jog visai apleidau žvejybą, bet iki visiško malonumo tikrai buvo toli. Aišku, teko pažvejoti birželį, bet vėliau iki rudens buvau priverstas kiek tai atidėti į šoną. Na, o rugsėjį vėl Neris, Nevėžis ir vėl gražios žvejybos, malonios išvykos su draugais, pasibuvimas su meškeryte gamtoje.

Mano draugai Alvydas ir Ramūnas dažnai kviesdavo pažvejoti, bet leisti sau tai daryti ne visada galėjau.

Pamenu šaunią žvejybą turėjome trise Bublių tvenkinyje, Kėdainių rajone. Neblogų laimikių sulaukėme rugsėjo pabaigoje Nevėžio upėje. Tokių ir panašių žvejybų pasitaiko kasmet tik kartais tai nutinka dažniau, o kartais rečiau.

Tačiau vis dėlto kaip bebūtų turiu pripažinti jog pačiais laimikiais šį sezoną skųstis negaliu. Ir žuvys gražios ir laimikiai gausūs tik štai tų išvykų vis maža ir maža...............

Kas liečia pačius valus, sistemėles tai kartais jaučiu, kad kažkas šypsosi dėlto, kad labai viską išlengvinu, sumažinu iki minimumo, Bet iš tikro taip tikrai nėra. Mano draugas naudojo sistemėles dar subtilesnes ir jam sekėsi, turiu pripažinti, žymiai geriau. Tikrai nebijokime „skiesti“ jaukus, ploninti valus ar naudoti mažus kabliukus kas ypač būdinga šaltuoju metų laiku – ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. Sakysite klystu, o tada sakykite, prašau, kodėl nežvejojate tokio storio valais žiemą? A, supratote kur link suku savo klausimą. Tai štai kada žuvies aktyvumas sulėtėja, nebijokime to daryti ir ne žiemos metu. Drąsiai eksperimentuokime, bandykime viskas kas mums mažiau žinoma ar kelia klausimų. Tik ieškodami rasime atsakymus į vieną ar kitą klausimą.

Paskutinė šio sezono žvejyba vyko vos kelios dienos atgal. Ir nors dar turėjome planuose padaryti vieną išvyką į žemupį tačiau netikėtai užklupęs šaltukas viską pakoregavo ne mūsų naudai. Sezoną teko pabaigti viena savaite anksčiau nei buvome suplanavę. Net slaptą mintį apie išvyką prie Elektrėnų kanalo ir tą teko vyti šalin. Teko tenkintis tuo ką leido motulė – gamta.

Keli laipsniai aukščiau nulinės padalos ir itin šilti žieminiai rūbai mūsų neatbaidė paskutiniai išvykai. Pasirinkome net kelių rūšių žvejybinius kotus – 5m. ir 7m. botus bei 6 m boloninį kotą. Vieni naudojo 2gr. plūdeles, o kiti 0.5gr. sistemėles bei 20-to numerio kabliukus su 0.06mm pavadėliu.

Jaukai visų panašūs ir stipriai „atskiesti“ kurmiarausiu. Apie kvapus net minčių neturėjome, užteko to kas buvo įdėta pačiuose jaukuose.

Palyginimui galiu pasakyti, kad kas žvejojo su 2gr. plūdele tas sugavo mažiausią kiekį žuvies, o toliau dydžiai didėjo ir daugiausiai sužvejojo vienas iš mūsų kuris žvejojo 7 m botu nes šį kartą 5-kiukė buvo per trumpa – žuvis „laikėsi“ toliau nuo kranto.

Ir vis dėlto nežiūrint tokio šalto meto, nuskaidrėjusio vandens bei žuvies pasyvumo, mums pavyko bendroje sumoje suvilioti geras tris dešimtis gražuolių kuojų.

Vėliau, pabaigę žvejybą, tuo pačiu ir uždarę atvirąjį vandens meškeriojimo sezoną mes dar ilgokai gamtoje prie stalo pietaudami aptarinėjome šiuos metus ir pasakojome vieni kitiems kam ir kur geriau sekėsi. Kaip įprasta žvejams truputį pagražindavome savo prisiminimuose sugautus laimikius nors retsykiais jie atrodydavo maždaug taip......... ir tos kelios žuvytės „virsdavo“ į dideles žuvis, pilnas skiaures ar didžiulius kibirus.

Tai gal tokie šį kartą būtų pasibaigusio sezono pastebėjimai. Nerašau smulkiai nei sistemėlių dydžio, nei jauko sudėčių nes manau kiekvienas plūdininkas turi savo virtuvės paslapčių ir jomis pasinaudoja žvejodamas vienokias ar kitokias žuvis. O kam bus labai smalsu ir įdomu tie gali forume pateikti klausimus į kuriuos bus pasistengta atsakyti. Patikėkite brangūs skaitytojai, slėpti tikrai nėra nuo ko ir nėra ką. Na, o jei visgi perskaitę šį straipsnį bent kiek šyptelėjote, vadinasi viskas gerai, straipsnio tikslas pasiektas. Mes gi, paleidę paskutinį laimikį atgal į vandenį ir užsimetę sunkias kuprines ant pečių patraukėme namų link.

Šių metų žvejybos dar tikrai nebaigėme nes laukia nauji susitikimai, nauji išbandymai tik jau ant ledo. Plūdines meškeres padėjome trumpam žiemos miegui, poilsiui iki pavasario, o Jums tariame iki susitikimų ant ledo.

Atiaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa.