Pirmoji problema – ledo patikimumas. Priklausomai nuo vandens telkinio gylio bei dydžio, šiltų srovių, pūvančios augmenijos dugne, vėjo krypties ir stiprumo, vietovės reljefo, ledas ant tvenkinių, karjerų, ežerų ir upių užšąla skirtingai.

Patikimo ledo pagrindas – užsitraukęs poros centimetrų plonas ledas. Jei per kelias dienas neatšyla, tuomet lygus permatomas ledas be sniego labai greitai storėja. Kartais (ir paskutiniuoju metu itin dažnai) pirmasis ledas gali šalti 3-4 kartus. Pastebėta, kad jei naktį temperatūra nukrenta iki -10 laipsnių, per tris tokias dienas nedideliame vandens telkinyje ledas pasiekia 5 centimetrus.

Patyrusiems žvejams tokio storio ledo pakanka „iššliaužti“ ant paviršiaus. Tačiau tikrai nerekomenduojama to daryti. O priežastys tik dvi. Jei neturite patirties maudytis šaltame vandenyje, situacija gali pasibaigti tragiškai. Antroji – greičiausiai ir žuvies nepagausite. Geriau jau išlaukite to momento, kai ledas sustorėja iki 8 cm, o dar geriau kai pasiekia 10 cm. Žuvis per tą laiką apsipras su pasikeitusiomis sąlygomis, o jūs galėsite džiaugtis sėkminga žvejyba, ramiais nervais ir gera sveikata.

Kadangi oro sąlygos kasdien mus stebina, belieka tik pastoviai stebėti informaciją apie ledo būklę tam tikrame vandens telkinyje. Tačiau tai nereiškia, kad reikia gaišti veltui laiką – reikia ruoštis poledinei žūklei iš anksto. Dauguma patyrusių žvejų kiekvienais metais „užlipa ant to pačio grėblio“: jie nieko nedaro su savo pernykšte žvejybine įranga. Užlipa ant ledo ir pradeda perrinkinėti savo meškeres ir avižėles. Tuomet viskas pasidaro neaišku, koks valas naudojamas, kada paskutinį kartą rištas kabliukas. Taigi, labai daug laiko sugaištama vyniojant meškeres. Vis dėlto pasiruošimą sezonui reikėtų pradėti nuo ekipuotės ir instrumentų, bet ne nuo įrangos.

Komfortas žvejyboje – viena pagrindinių sudedamųjų dalių, kuri teikia žmogui poilsį ir malonumą. O kad žmogus jaustųsi patogiai, reikalingi specialūs drabužiai ir avalynė: žieminiai žvejybiniai batai bei žieminiai kostiumai.

Labai patogu, kai kostiume yra daug išorinių ir vidinių kišenių. Apsižiūrėkite, kad būtų speciali kišenė ir mobiliajam telefonui. Atkreipkite dėmesį į rankovių reguliavimą, stipresnę medžiagą pečių, kelių ir užpakalinės dalies zonose. Po kostiumu vilkitės apatinius drabužius, drėgmės nepraleidžiančias kojines ir neperšlampamus batus. Nors geri batai ir nėra pigus malonumas, tačiau savo spintoje rekomenduojama turėti bent dvejas poras: viena pora tinkama pirmam ir paskutiniam ledui, kai ant kranto mažai sniego, tačiau daug šiukšlių ir įvairių objektų, galinčių lengvai pažeisti viršutinį sluoksnį; kita pora – patogi vaikščioti ilgomis distancijomis.

Prasidėjus poledinei žūklei, aktualus klausimas iškyla dėl žvejybinės dėžės įsigijimo. Šis daiktas atlieka keletą funkcijų: ant jos galima sėdėti, galima tik nešti įrangą, transportuoti žuvį ir maistą. Jei renkatės kitą variantą, turėkite su savimi keletą patogių dėžučių žieminei žūklei. Žvejojimui avižėle puikiai tiks aukšta dėžė iš putplasčio, skirta ir susidėti įrangai. Tokioje dėžėje nešąla lervos, o aukštis leidžia saugiai nešiotis bei apsaugo meškeres ir kitą įrangą nuo stipraus žiemos vėjo. Jei einate žvejoti trumpam laikui, tarkim porai valandų, tuomet galite rinktis ir mažesnę dėžę, ilgesnėms išvykoms atitinkamai ir dėžė turi būti didesnė.

Gaudymui su blizge reikalinga plastikinė dėžė, į kurią tilptų ir meškerės, ir masalų dėžutės. Gaudymui vėliavėlėmis visus daiktus labai patogu susikrauti į kėdutę-kuprinę.

Taigi, renkantis kuprinę ar kitą talpą, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į talpumą, bet ir šilumos izoliaciją bei kitas charakteristikas, tokias kaip aukštis ar plotis.

Pirmajam ledui būtina peikena. Ne kirvis, bet sunkus ir ilgo koto smaigas, turintis kilpą rankai. Svoris reikalingas tam, kad be problemų prasmeigtumėte 5 centimetrų ledą – tai saugaus judėjimo reikalavimas. Ilgas kotas reikalingas tam, kad ledą muštumėte ne tarp kojų, bet vietoj kito žingsnio. Kilpa ant koto galo reikalinga, kad nepanardintumėte peikenos po ledu. Yra žvejų, kurie nepaiso saugumo reikalavimų ir ledo stiprumą bando su grąžtu ar paprasčiausiai – koja. Tokiu atveju, jei įlūšite, gali nepadėti ir privalomi apsauginiai smaigai. Gerai, jei negilu. Sakoma, kad tokioje situacijoje reikėtų nepanikuoti. Mes sakome – geriau į tokią situaciją nepakliūti.

Paplitęs variantas, kai imamas viena peikena visai kompanijai ir einama „žąsele“, vienas paskui kitą. Tačiau toks būdas negarantuoja, kad ketvirtasis ar penktasis bičiulis nepanirs po vandeniu. Vieną peikeną kompanijai galite imti tuo atveju, kai lipate ant storo ledo ir ruošiatės žvejoti stambias žuvis – su sunkiu ir gerai pagaląstu smaigu paprasčiau platintis eketes.

Dar vienas poledinės žūklės daiktas – kiaurasamtis, su kuriuo patogu išgaudyti ledo nuolaužas iš eketės. Taip, tai nėra labai svarbus žvejybos elementas, tačiau jei jau kalbame apie komfortą...  Patys paprasčiausi yra padaryti iš plastiko arba metalo, su paprasta rankena. Toks kiaurasamtis nėra brangus ir tinka eketės valymui nesant dideliems šalčiams. Stipriai šąlant eketė siaurėja tiesiog akyse, tad tenka imti ledlaužį arba smaigą ir „apdirbti“ eketę. O štai jei rinksitės gero metalo ir patvarios rankenos kiaurasamtį, smaigą galite palikti šone. Be to, su tokiu įrankiu paprasta pramušinėti neseniai išgręžtas eketes. Geras kiaurasamtis – deficitinė prekė, tad nepalikinėkite jo ant ledo.