Labai dažnai renkantis ledo grąžtą, atsižvelgiama į kainą. Jei žvejojate pastoviai, atkreipsite dėmesį ir į kitus dalykus. Pirma, geras grąžtas gali tarnauti ir trisdešimt metų. Antra, reikia įvertinti dėl ko ir ką jūs aukojate. Tarkim, reikia tokio instrumento, su kuriuo galima išgręžti keletą ekečių žvejybos pradžioje ir ramiai sėdėti laukiant laimikio. Tokiai taktikai užtenka ir pačio paprasčiausio instrumento.
Jei žvejojate pastoviai, skirtingomis sąlygomis ir gaudote įvairią žuvį, tuomet vieno grąžto neužteks. Tarkim, dėl smulkaus ešerio greitos paieškos geriausiai tiktų 90-110 mm diametro instrumentas, su ilgu didelio žingsnio sraigtu.
Kalbant apie peilių konstrukciją, tuomet patys nepraktiškiausi – pusiausferiniai, t.y. grąžtai su nenuimamais peiliais. Tačiau būtent jie patogiausi ir greičiausi. Be to, galima ant vieno ir to pačio sraigto uždėti aštresnę didesnio diametro galvutę arba gręžti kitu kampu – tuomet instrumentas taps universalesniu. Ir klaidinga yra mintis, kad pusiausferinius peilius yra sudėtinga galąsti. Reikia tik žinoti, kaip galąsti ir viską daryti atidžiai.
Nors Lietuvoje itin storo ledo pastaraisiais metais nebebūna, norėtume keletą sakinių tarti apie benzininius ledo grąžtus. Jie gaminami su vieno cilindro dvitakčiais varikliais, aušinamais oru. Agregatas sujungiamas su pakeičiamais peiliais. Toks grąžtas sveria keturis kartus daugiau nei įprastas. Gerai turėti tokį vieną instrumentą kompanijai. Jei padarysite su šiuo grąžtu šimtą ekečių, neturėsite laiko prie jų sėdėti, lakstyti ir gaudyti žuvį.
Renkantis ir komplektuojantis ledo grąžtą, svarbu atsižvelgti ir į sąlygas, kuriomis rekomenduojama eksploatuoti gaminį. Tarkim, netoli nuo automagistralių ir aukštų krantų vėjas ant ledo neša smėlį, kurio nesimato. Smėlį aptiktumėte ir pačiame lede, ir po sniego sluoksniu. Užtenka ant tokio ledo išgręžti keletą ekečių ir peiliai atšimpa.
Jei dažnai keičiamas žvejybos objektas – tai ešeriai, tai karšiai, tai lydeka, tai kuojos, tuomet rinkitės du grąžtus. Ypač dviejų grąžtų prireiks einant ant nežinomo vandens telkinio.
Ant ledo žvejojame avižėlėmis ir blizgutėmis. Todėl reikia pasirūpinti ir dėžutėmis masalų laikymui. Vienos iš jų skirtos laikyti kišenėje arba didesnėje dėžėje, o kitos konstrukcijos – visuomet po ranka, t.y. prikabintos ant kojos ar rankos. Antrosios yra mažesnės, jose telpa nedaug ir yra skirtos laikyti šiltoje vietoje. Pačios blogiausios dėžutės iš lieto plastiko, kuris suskyla prie didesnio šalčio. Kurios geresnės – putplasčio ar medinės, kiekvienas žvejys sprendžia pats. Rekomenduojama turėti didelę dėžę jaukui, kuris užmaišomas namuose prieš išvažiuojant.
O dabar apie šėryklėles. Jei stacionariai gaudote baltą žuvį ar ešerius ir nėra srovės, o žūklės gylys nesiekia 2-3 metrų, tuomet šėryklėlė nereikalinga – galite jaukinti nedideliais, graikiško riešuto dydžio rutuliais o gyvus masalus tiesiog pilti į eketę. Ši taisyklė turi tiek išimčių, kad tai net nėra taisyklė. Viskas priklauso nuo situacijos. Visų pirma, kuo yra jaukinama. Jei norima pagauti aktyvų ešerį ar kuoją, o jaukas – lerva, tuomet šėryklos iš tiesų nereikia. Tačiau jei žuvis nėra tokia aktyvi, rekomenduojama lervų raizgalynę nuleisti iki dugno. Jei žuvis plaukioja prie pat dugno arba viduryje, net jei gylys siekia 5-6 metrus, kartais reikia žuvis šerti papildomai ir be šėryklos.
Jei šeriama yra augalinių komponentų pagrindu, ir nėra srovės, tuomet galima naudoti šeryklėlę, o galima į eketę leisti nedidelius jauko kamuoliukus kaip jauką. Tačiau reikia būti įsitikinusiam, kad toks kamuolys pasieks dugną. Lygiai tas pats galioja ir vasarą, tik šiltuoju metų laiku maisto reikia gerokai mažiau.
Silpnoje srovėje, jei gylys nedidelis, gali būti, kad šeryklėlės taip pat neprireiks. Jauko kamuolį, nuleistą į eketę, šiek tiek panešės srovė, o jaukas leisis ten, kur pastoviai šeriama. Sudėtingumas tas, kad jauko kamuoliukus reikia formuoti tinkamo standumo ir dydžio. Jei yra labai gilu, tuomet krisdamas kamuolys gali susimėtyti ir nukristi visai netinkamoje vietoje. Tokiu atveju be šeryklėlės neapsieisite, kaip ir esant stipriai srovei.
Taigi, kiekvieną kartą reikia labai gerai išanalizuoti ir suvokti, ką naudoti kaip jauką ir ar naudoti šeryklėlę. Kaip rodo praktika, šerti dideliame gylyje be šeryklos sudėtingiau, todėl ir atsirado aukščiau išsakyta taisyklė. Sudėtinga, tačiau įmanoma.
Jaukinimo sąlygos gali būti pačios įvairiausios, tad rekomenduojama turėti keletą šeryklėlių. Nors konstrukcijų yra įvairių, tačiau nėra universalių šeryklų, be to, jos skiriasi dydžiu, talpa, taip pat medžiaga. Galite rinktis metalines – jos patvaresnės, mėgstantys žvejoti ešerius – gali rinktis nedideles „sportines“ šeryklėles. Jei gaudote nešant srovei, rinkitės standartinę šeryklėlę su apačioje pragręžta skyle. Šeryklėlę kiekvienoje eketėje reikia pakelti 10-20 centimetrų nuo dugno ir neatidaryti. Lervos po truputį išlenda per kiaurymes ir sudaro pastovų judėjimą. Kas 30-40 minučių reikia pakelti šeryklą ir stebėti kaip greitai jaukas pasišalina iš jos.