Žiemos švenčių karnavalui nenumaldomai artėjant, daugelis iš mūsų vis dar ieško tų „paskutinės minutės“ dovanų, kurias galėtume padovanoti savo artimiesiems. Lai nelieka pamiršti ir žvynuotąsias mūsų vandenų gyventojas besivaikantys meškerės broliai, kuriems, kaip ir moterims savo drabužių garderobe, visąlaik kažko trūksta žūklės reikmenų arsenale. Šio straipsnio tikslas padėti žūklės fanatikų draugams, giminaičiams, mylimiesiems ir artimiesiems, kiek stokojantiems laiko ar kompetencijos renkant dovanas žvejams, pradžiuginti sau brangius žmones dovanomis, neabejotinai praversiančiomis ir praturtinčiomis jų laisvalaikį prie vandens telkinių.

Kadangi finansinis faktorius yra neatmestinas bet kokios prekės ar dovanos pasirinkime, visų pirma apsibrėšiu viršutinę kainos ribą, kurios jokiu būdu neperžengsiu. Šiuo atveju tai bus 100 eurų. Manau, kad tokia suma yra objektyvi ir telpa į daugelio dovanų pirkėjų finansinius rėmus. Jei ši virtuali suma būtų mažesnė, būtų ganėtinai sunku rašyti kokybišką ir įdomų, vertingą straipsnį. Jei didesnė, šiek tiek peržengtų daugumos pirkėjų finansines galimybes ir kai kuriuos skaitytojus galbūt netgi papiktintų. Taigi, Jūsų dėmesiui kelios prekės ar jų komplektai, kurie neabejotinai ras savo vietą kiekvieno meškerės brolio koviniame arsenale.

Japoniškų voblerių rinkinys

Daugelį metų spiningavimo pasaulio madas diktavo metaliniai masalai, tokie kaip sukrės ar vartiklės, spinerbaitai. Mūsų seneliai ir tėvai jais sėkmingai gaudė daugelį Lietuvos plėšrūnių ir, reikia pažymėti, darė tai labai sėkmingai. Vėliau, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, Pabaltijo spiningavimo pasaulį sukrėtė silikoninių masalų perversmas, nustūmęs į šalį metalą ir smarkiai pakėlęs paties spiningo reitingą mūsų šalyje. Praėjus dar kuriam laikui, atėjo ir voblerių eilė, stojusių į žūtbūtinę populiarumo kovą su silikonu. Ko gero, silikonas šioje kovoje vis dar laimi, nors tai ir tėra subjektyvi šių eilučių autoriaus nuomonė. Pagrindinė to priežastis yra masalų kaina – vienas kokybiškas vobleris neretai kainuoja kiek 10, 15, ar net 20 puikios kokybės silikoninių vilioklių. Rinka perpildyta įvairių šalių gaminama produkcija, o ir kainos skiriasi kaip diena ir naktis, pradedant euro nekainuojančiais kiniškais niekalais, tinkamais nebent kalėdinės eglutės puošimui, ir baigiant keliasdešimt kartų brangesniais tolimais jų giminaičiais iš Japonijos, kurių kokybe suabejoti tikrai neverta. Būtent apie tokius ir pakalbėsime.

Tekančios saulės šalies voblerių gamybos tradicijos yra labai gilios, o tokie gamintojai kaip „Deps“, „DUO“, „Megabass“, Zipbaits“, „O.P.S“, „Pontoon 21“ ir daugelis kitų, yra tapę kokybės etalonu visame pasaulyje. Jei žinote, kad Jūsų pažįstamas žūklautojas mėgsta spiningu vilioti mūsų vandenų plėšrūnes, ypatingai dažniausiai taikiklyje atsiduriančias lydekas bei ešerius, keleto naujų voblerių rinkinys po eglute jį tikrai pradžiugins. Nežinant žūklės vietų, gylio, vandens skaidrumo ir daugelio kitų faktorių, kalbėti apie konkrečius modelius ar kibias spalvas būtų mažų mažiausiai kvaila, bet keletą universalių ir naudingų patarimų duoti galiu.

Jei pirksite voblerius, visų pirma atkreipkite dėmesį į jų dydį bei liežuvėlio ilgį. Turintys ilgesnį liežuvėlį ners giliau, todėl labiau tiks žūklei iš valties, na o trumpesnio liežuvėlio savininkai, neriantys iki 1,5 metro ar dar sekliau, bus kur kas tinkamesni žūklei nuo kranto, kur gyliai dažniausiai būna mažesni. Masalų dydžio pasirinkimas yra kur kas akivaizdesnis net žūkle mažai besidominčiam žmogui: didesnieji yra skirti stambių grobuonių, o mažesnieji – smulkesnių žvynuotųjų vandens plėšrūnių medžioklei. Kaip minėjau, su spalvomis sudėtingiau, bet vėlgi patartina paeksperimentuoti, įsigyjant tiek naturalią masalinę žuvelę primenantį, tiek kur kas egzotiškesnėmis spalvomis išdabintą vilioklį. Jei prekinsitės žūklės reikmenų parduotuvėje, o ne internetu, ir pateiksite tam tikrų detalių, patyrę vietos konsultantai Jums taipogi nemažai pagelbės įvairiais klausimais.

Nesvarbu kiek patirties ir masalų bebūtų prikaupęs Jūsų pažįstamas žvejys, visi spininginiai masalai anksčiau ar vėliau būna paaukoti Jo Didenybei Neptūnui, todėl protingai parinktas brangių japoniškų voblerių rinkinukas, tegu ir nedidelis, pamalonins bet kurį spiningautoją.  

Pintų valų rinkinys

Monofilamentiniai valai eilę dešimtmečių karaliavo žūklei skirtų gijų asortimente ir buvo laikomi kokybiško valo etalonu, kurį pranokti bus sunku. Iš tiesų, daugeliu atvejų kokybiškas monofilamentinis valas tebelieka nepakeičiamu šiandieninio žūklautojo palydovu, bet yra nemažai situacijų kai kur kas labiau pasirinktam žūklės būdui tiks pinta gija.

Viena tokių – gaudymas guminiais masalais masalą šokdinant dugnu, kitaip tariant – džigavimas. Šis žūklės būdas reikalauja nuolatinio kontakto su masalu ir dugnu, kadangi kibimai dažnai esti neišraiškingi, o pakirtimas turi būti staigus ir užtikrintas. Pintas valas visiškai neturi elastingumo, todėl kur kas tiksliau perduoda meškeriotojui informaciją apie menkiausią žuvies prisilietimą, padeda geriau „iščiupinėti“ dugną. Šitoks valas puikiai tinka ir žūklei dugnine meškere su šeryklėle – fideriu, taipogi lengvu pikeriu. Šiuo atveju masalui ir šeryklėlei gulint and dugno, atsargios karpinių šeimos žuvys neretai itin įnoringai skanauja joms pasiūlytą vienokį ar kitokį vilioklį, tad pakirtimo momentą nustatyti būna sunku. Valo tamprumo nebuvimas sistemą padaro kur kas jautresne ir pagerina kontaką su masalu. Be to, tiek gaudant dugnine, tiek spiningu, plonas pintukas leidžia toliau užmesti masalą ir lengviau jį valdyti net pučiant stipriam šoniniam ar priešpriešiniam vėjui. Kalbant apskriai, pintas valas kur kas stipresnis nei tokio paties storio jo flourokarboniniai ar monofilamentiniai pusbroliai, jį kur kas mažiau veikia įvairūs hidrodinaminiai dėsniai, kurių gamtoje apstu ir kurie, esant nepalankioms sąlygoms, tikrai nepadeda meškeriotojui siekti maksimalių rezultatų. Taigi, pinto valo turėjimas savo kuprinėje, daiktadėžėse, ar ant ričių būgnelių, yra vos ne kiekvieno save gerbiančio meškeriotojo būtinybė, kainuojanti tikrai nemažus pinigus.

Tarp ilgamente kokybe pasižymėjusių prekinių ženklų būtų galima išskirti tokius gamintojus kaip „Berkley“, „Varivas“, „Spiderwire“, „Sunline“, „Power Pro“, „Gosen“, ar „Daiwa“. Skirtingiems žūklės būdams reikalingi skirtingo diametro valai, be to, pasirenkamo valo storį neišvengiamai įtakoja ir taikiniu pasirinktos žuvų rūšies dydis. Savaime aišku, jog norint pagaudyti nedidelių kuojų ar karosų nedideliame karjere nereikės tokio storio valo kaip gaudant stambius karpius dideliame ežere.

Kalbant konkrečiais skaičiais, patarčiau pirkti trijų skirtingų diametrų valus, geriausia – pintus iš 8 gijų, kurie yra kur kas glotnesni už mažiau gijų turinčius ir leidžia švelniau, toliau, bei tiksliau užmesti masalą. 0,03-0,06 storio valas pagal japoniškus parametrus pukiai tiks smulkių žuvų žūklei, kaip antai ešerių itin lengvu spiningėliu. 0,08-0.1 storio gija tiks vidutinių žuvų žūklei galingu fideriu, kuomet sunkią šeryklėlę tenka sviesti toli. Galop, 0,14-0,16 storio pinta vija kuo puikiausiai tiks trofėjinių lydekų ar sterkų žūklei duobėse vėlų rudenį.

Be abejo, tai tik keletas teorinių pavyzdžių, tačiau mažai abejonių, kad tokia neįprasta, neįmantria, bet labai praktiška dovana kažką tikrai maloniai nustebinsite!

3000 dydžio ritė

Seniai praeityje liko tie laikai kai žūklautojai gaudydavo iš tiesaus lazdyno padarytomis ar bambukinėmis meškerėmis be ritės. Tiesa, moderniame nūdienos žūklės pasaulyje vis dar tebėra išlikusios ilgos sudurtinės meškerės be ričių, kuriomis dažniausiai gaudo žvejai sportininkai, tačiau mėgėjų tarpe didelio populiarumo jos iki šiol nesusilaukė, juolab mūsų šalyje. Taigi, ritė iš esmės yra būtina kiekvieno meškerykočio dalis, kurios kokybė tiesiogiai susijusi su žūklėje patiriamu malonumu. Ričių būna įvairių tipų, praeityje neretai eksperimentuota ir su įvairiais pereinamaisiais modeliais, apie ką neseniai buvo rašyta ir mūsų portale, tačiau pačios universaliausios ir pačios populiariausios, bent jau Lietuvoje, yra beinercinės ritės, kartais dar vadinamos neinercinėmis, nors esmės tai nekeičia.

Šiandieniniame ričių gamybos pasaulio elite yra aiškiai įsitvirtinusios tokios žūklės reikmenų kompanijos kaip japonų gigantai „Shimano“ ir „Daiwa“, taivanietiškos kilmės kinų pažiba „Okuma“, švedų legenda „Abu Garcia“, bei dar aibė kitų gamintojų. Šių firmų gaminiai jau daugelį metų pateisina savo pelnytai užtarnautą gerą reputaciją įvairiomis žūklės sąlygomis, be to, jų kainos ir kokybės santykis yra labai priimtinas mūsų atveju, kuomet ritės įsigyjimui skirtas biudžetas neviršija 100 eurų ribos. Verta pažymėti, kad būtent šiais metais mūsų žūklės reikmenų parduotuves pasiekė naujausi, labai tvirti ir itin išlengvinti naujausi „Daiwa“ ir „Okuma“ ričių modeliai, kurių kaina lengvai telpa į mūsų biudžeto ribas, neatsilieka šiuo aspektu ir „Shimano“. Kalbant apie dydžio parametrus, 3000 spininginės ritės dydis yra pats universaliausias, kadangi šių ričių perdavimo santykis tiks daugumai žūklės atvejų, o nuolatinė gamintojų tendencija mažinti kone visų gaminamų įrankių svorį leis mėgautis maloniomis žūklės akimirkomis nevarginant rankos. Kiek anksčiau gana universaliu laikytas 2500 dydis jau nebėra toks universalus, kadangi naujausios minėtų gamintojų ritės, bent jau dauguma jų modelių, turi ryškią mažėjimo tendenciją, todėl nežinant specialių žūklautojo poreikių ir darant kalėdinę staigmeną, pernelyg „nusimažinti“ nederėtų. Kita vertus, didesnė ritė bus jau kiek sunkesnė, suvyniota valo atkarpa per vieną apsukimą taipogi bus didesnė, tad tokia ritė savo eiga bus spartesnė, o tai vėlgi mažins įrankio universalumą.

Dauguma naujausių, 2017-2018 metais pagamintų aukščiau nurodytų garsių, laiko patikrintų gamintojų ričių tikrai turėtų pridėti nemažai gerų emocijų kiekvienam tokią dovaną gavusiam žūklautojui, nepriklausomai nuo to, kiek panašių gaminių yra jo arsenale. Daug žūklaujant ritės dėvisi, byra guoliai, dažni nubrozdinimai, atsiranda klibėjimai, liaudiškai vadinami tiesiog „liuftais“. Gerai prižiūrimas naujas daiktas šiuo atveju garantuoja žvejokliui keletą ateinančių sezonų be rūpesčių.

Neilgas ir jautrus pikeris

Žūklė dugnine meškere daugeliui vyresnės kartos žūklautojų vis dar asocijuojasi su ilgais ir sunkiais, galingais kotais, kuriais būtų galima paremti viršutines nuo rudeninio derliaus apsunkusių obelų šakas, nė kiek nesibaiminant kad šitos „puikios“ meškerės gali lūžti. Žinoma, aš perdedu, bet tik dalinai, mat nukakus prie dažno vandens telkinio vis dar galima neretai išvysti senosios kartos dugninės šalininkų, naiviai žiūrinčių į pakabintas kartkartėmis tingiai sujudančias „beždžiones“, varganai signalizuojančias nedidelių žuvų kibimus.

Jaunesnioji bei modernesnioji žūklautojų karta dažnai į žūklę vežasi fiderius. Tai - kur kas lengvesnės ir jautresnės dugninės meškerės, kurių populiarumas Lietuvoje nuolat auga. Dažniausiai tai 300 – 380cm gana galingi, tačiau iš lengvo anglies pluošto pagaminti greitos akcijos kotai su jautriomis viršūnėlėmis, leidžiančiomis pajausti net ir ne itin agresyvius smulkių žuvų prisilietimus. Paprastai tokie kotai skirti mėtyti šeryklas su jauku, sveriančias iki 100 ar net 150g. Tokios galios įrankiai leidžia toli nusviesti jaukus ir išlaikyti šėryklas jaukinimo vietoje pakankamai dideliame gylyje net esant stipriai vandens tėkmei upėje. Kiti, šiek tiek lengvesnės klasės jų giminaičiai, kur kas labiau tiks gaudant stovinčiame vandenyje, arba ten, kur srovė nestipri ir masalo taip toli mesti nereikia. Vis dėlto kuolus su beždžionėmis bei galingus fiderius palikime ramybėje ir pakalbėkime apie dar vieną potencialią dovaną artimajam – pikerį.

Pikeriais vadinamos trumpos, paprastai 3m ilgio nesiekiančios meškerės, kurių išmetimo svoris, kitaip – išmetimo testas, dažniausiai neviršija 50g ribos. Žinoma, šios liaunos, grakščios ir itin lengvos meškerės nėra skirtos gelmių monstrų medžioklei, bet kaip jau sako pats jų pavadinimas (picker ang. – rinkėjas), jos puikiai renka smulkias ir vidutines žuvis. Pagrindinis skirtumas nuo galingesnio fiderio čia tas, kad su pikeriu, kaip taisyklė, bus žvejojama arčiau kranto, mėtomi kur kas mažesni svareliai ar itin mažos šėryklėlės, o kiekviena pakirsta žuvis suteiks kur kas daugiau malonumo ją varginant. Senosios dugninės atstovui toks įrankis padės atrasti visiškai naują, iki šiol nepatirtą subtilios žūklės žavesį, o prie fiderio pratusiam žūklautojui pikeris suteiks daugiau galimybių prisitaikyti prie nuolat kintančių žūklės sąlygų, bei pridės naują kotą, užpildysiantį dar vieną spragą nuosavame įrankių arsenale. Tiesa, ne bet kuri firma turi savo gamybinėje linijoje pakankamai kokybišką tokio tipo kotą, telpantį į mūsų apsibrėžtą 100 eurų sumą, bet siūlyčiau pasidomėti „Mikado“, „Okuma“, „Salmo“, „Volzhanka“ firmų gaminiais. Be to, artėjančios Kalėdos juk – nuolaidų metas prekyboje.

Pikeriai nėra labai populiarūs žvejų mėgėjų tarpe dėl universalumo stokos, tad pirkdami šią dovaną veikiausiai pataikysite į dešimtuką. Galbūt Jūsų dovana nebus įvertinta akimirksniu, bet laiko pikerio įvaldymui skyręs žvejys tikrai atras naujų potyrių dugninės meškerės pasaulyje ir dar padėkos Jums ateityje.

Tai – viso labo kelios universalios idėjos žūkle mažai besidomintiems žmonėms, užklydusiems į šį portalą paieškoti idėjų šventinėms dovanoms. Vis dėlto, skaitydami šį straipsnį kažkokių minčių galbūt pasisems ir patys žvejai, kurie, jei tik buvo geri per adventą, gali tikėtis geranoriško Kalėdų senelio vizito! Būkite laimingi, linksmi, ir sotūs per Kalėdas, o svarbiausia – nesušalkite!..
Nei žvyno, nei uodegos!
 
Andrius Adomavičius