Kai pagavau savo pirmąjį lyną net nežinojau kad tai jis. Keista tai žuvis: sėdi per dienas žolėse, kimba įdomiai, ir traukiamas sveikatos parodo. Na nesu aš rimtas lynų gaudytojas, bet kai ką žinau apie šitą dumblo gyventoją. Lynai nėra labai reiklios žuvys, gyvena uždumblėti baigiančiuose ežeriukuose, prūduose. Bet pasitaiko jų ir dideliuose vandens telkiniuose, pvz. Šiaulių jūroje. Kiek yra žmonių gaudančių lynus, tiek ir nuomonių kaip juos pagauti. Vieni turi savo tiesas, kiti savo, ir pradėti diskusiją kaip juos gaudyti manau būtų beprasmiška...

Lynas man savotiška, įdomi ir egzotiška žuvis, vien jo išvaizda ko verta, o ir keptas jis tikrai gardus. Gaudyti lynus labai sunku, nes jie labai jautrūs oro permainoms, nepastoviam oro slėgiui ir dar visai krūvai įvairių faktorių, kuriuos tik jie patys težino. Šiaip asmeniškai man lynus gaudyti geriausiai sekdavosi šiltomis birželio – rugpjūčio dienomis. Šiaip esminis faktorius tai yra šiltas ir ramus oras, nes tokiu oru lynai priplaukia prie pat kranto ir neblogai kimba. Jei vasara karšta ir saulėta, galima ir netgi rekomenduojama lynus gaudyti nuo aušros iki kokių 8-10 val. ryto, nes vėliau pradeda kilti vėjas ir lyną sugauti jau sunkiau. Nors pasitaiko ir kuriozų: visai neblogus lynus esu gaudęs ir vidury dienos, bet užmesti reikėjo toliau nuo kranto. Šiaip nerekomenduoju išsirinkti labai didelio vandens telkinio, nes surasti juos sunkiau... Asmeniškai aš lynus gaudau nedideliuose ežeriukuose, tvenkiniuose, o smagiausia žūklė – karjeruose. Auksinis oras lynui šilta diena, kai lynoja smulkus lietutis, tada jis kimba visą dieną... Kada maitinasi lynas, labai sunku pasakyti, tai priklauso nuo vandens temperatūros ir nuo to ar saulėta ar ne, jei skaisčiai šviečia saulutė lynas kimba anksti ryte, vos prašvitus, o jei apsiniaukę jis gali kibti ir vėliau. Lynus gaudau netoli nuo kranto, per meškerės ilgį, kadangi tenka meškeriot meldynuose ir visokių krūmų sąžalynuose su ilga meškere nelabai pasisukiosi, man geriausiai tam tinka 3-4 metrų ilgio teleskopinė meškerė su lengva neinercine ritele. Nors meškerės tipas ir svoris neturi didelės įtakos, vis vien meškerę padedi ant atraminių kuoliukų, nes lyno kibimo reikia mokėt ir išlaukti. Gali praeit ir valanda, ir kelios valandos, bet jei jau kimba, tai kimba užtikrintai. Plūdes patarčiau naudot kuo lengvesnes, nes sunkesnė plūdė garsiai pliaukšteli į vandenį, be to, lynas, pajutęs plūdės svorį išspjauna masalą laukan... Šiaip man labai pasiteisino ištęstos plūdės su dviem tvirtinimo taškais. Nors meškeriojimo gylis būna ne gilesnis kaip 1,5-3 m, aš vis tiek darau slystančią sistemėlę - lengviau nuleisti masalą tiesiai i akį tarp vandens lelijų lapų. O su stacionaria plūde sunku tiksliai užmesti. Mėginau ir su „wagleriais“, ne sunkesniais kaip 4-6 g. Bet jie turi vieną blogą savybe - kibimas matosi labai aiškiai, kai plūdė pradeda skęsti, bet maunant ant kabliuko naktinį slieką ji neišlaiko jo svorio ir grimzta savaime. Tad aš mieliau naudoju plūdeles su plona antena ir bumbuliuku ant jos. Lengviau pastebėt kada ji svyruoja. Valo per daug nenuploninu: 0,22 mm pagrindinis ir 0,20 mm pavadėlis. Manau to pakankama, bet jei yra visiškas kibimo štilis siūlyčiau suploninti pavadėlį iki 0,15 mm. Lynų žūklėje svarbus akcentas yra pavadėlio ilgis, jis labai priklauso nuo vietos, kur planuojama meškerioti. Jei pavadėlis bus per ilgas, nematysite atsargaus kibimo, jei per trumpas - lynas baidysis. Manau 20-30 cm yra optimaliausias ilgis. Svarelius išdėstau taip: netoli pagrindinio ir pavadėlio mazgo užspaudžiu keletą 0,3 g. svarelių kas kokius 2 cm, o ant pavadėlio dar užspaudžiu 0,2 g. kontrolinį svarelį. Jei kabliukas guli ant dugno, tada ir kontrolinį svarelį paguldau ant dugno. Kimbant lynui arba jam ragaujant masalą to šratuko jis nejaučia, o plūdė su plona antena neblogai prineria. Kabliuką stengiuosi visada guldyt ant dugno, arba palei dugną jei nėra žolių kilimo, bet negiliuose vietose žolių pilna ir tenką masalą pakelti aukščiau dugno. Ką kabint ant kabliuko? Ogi tai, kuo jaukinate. Jei jauke daug kukurūzų grūdų, ant kabliuko veriu nuo dviejų iki keturių grūdų, pasiteisina ir mėšliniai sliekučiai, bet geriausiai man yra naktinis sliekas. Stambus lynas nespjauna i tokio dydžio masalą, o mažos žuvelės jo neapžioja ir neerzina netikrais kibimais. Todėl ir stengiuosi pakelti kabliuką nuo dugno kokius 10 cm, kad nutysęs slieko galas raitytųsi ir viliotų lyną. Lynus jaukinu ir savos gamybos ir pirktiniais jaukais, svarbiausia jų neperdozuoti. Nes negiliose vietose jaukas rūgsta ir po kelių dienų ta buvusi gera vieta atrodys kaip negyvoji jūra. Kažkada pasišėręs iš vakaro ir naktį praleidęs prie laužo gaudžiau lynus iš ryto. Lynai kibo vienas po kito, kaip kokios kuojos. Nespėdavo kabliukas nusileist ant dugno ir jau tempia. Patarčiau meškeriot tose vietose, kur gaudo vietiniai žvejai, lynai ten pastoviai jaukinami ir pajaukinus kvapesniu ir skanesniu jauku galima sulaukt neblogų rezultatų. Bet jei lynai bus pripratę prie kombikormo, savo kvapais galite ir išbaidyti. Nežinau kodėl, bet man nėra pavykę pagaut daugiau kaip 8 lynų per vieną žūklę. Lynų reikia ieškot negiliose vietose, tarp vandens lelijų ir meldų. Jei oras šaltesnis, lynas pasitraukia toliau nuo kranto, bet maitintis nenustoja, aktyviai kimba ant tešlos, blyno, slieko ar kukurūzo grūdo. Nežinau, ar kimba jie ant musės lervos, kažkaip neteko pamėgint... Jei užkibs tikras lynas, tai jis jums parodys savo sveikatą ir teks pasinaudot visomis žiniomis ir gudrybėmis kol jį iš ten iškrapštysite. Lynai labai aktyviai pradeda kibti prieš nerštą. Tada jie lipte lipa ant kabliuko, bet man asmeniškai sąžinė neleidžia imti neišneršusių žuvų - lai atlieka jos savo šventą pareigą, juk iš mailiaus išaugs dar daugiau lynų, kuriuos bus malonu gaudyti...

Remis