Po dviejų nesėkmingų savaitgalių begaudant ežerines stinteles jau buvau nusprendęs nebelipti ant ledo. Juolab kad bičiuliai, žvejoję penktadienį skundėsi prastais rezultatais – Drageris per popietę Ignalinos rajone net kibimo nematė, o Dainius Asvejoj per dieną pagavo vieną stintelę.

Toks apsisprendimas išliko tik iki šeštadienio popietės, kol telefonu nepašnekėjom su Ubijca – jis su sūnum ir Scorpu sėdėjo ant Baluošo ledo ir kepė šašlykus. Paklausus apie kibimą išgirdau optimistinį atsakymą: „Per pusvalandį mačiau tris kibimus ir vieną ištraukiau“. Kažkodėl tuo metu man tai pasirodė labai geras rezultatas ir paskubomis puoliau ruoštis žūklei.

Po 30 minučių su bičiuliu Dainium mes jau pakeliui į Baluošą. Man tai bus pirma žūklė šiame ežere. Per 2 metų „stinteliautojo“ karjerą nė karto nebuvau užklydęs į Baluošą – neviliojo garsieji Baluošo kolchozai bei pasak ten žvejojančių gerokai mažesnės stintelės. Todėl iki šiol užtekdavo Asvejos ir kelių Ignalinos bei Utenos ežerų.

16 valandą mes jau ant ledo. Sveikinamės su čia jau tupinčiais Scorpu, Ubijca, Modestu, pažindinamės su ValgykitMorkas bei jo žmona, paskubomis kemšam dar šiltus mums paliktus šašlykus ir gręžiam eketes. Iki mūsų atvažiavimo kolegos daugiau neturi kuo pasigirti – sargeliai kartas nuo karto linkteli ir vėl ramu. Kažkaip mano optimizmas blanksta dar net sistemėlių neįleidus – negi vėl tuščiai atsėdėsim? Tačiau Scorpas, šią žiemą daug laiko praleidęs ant Baluošo, ramina: „Jau tuoj, tuoj.“ Ir iš tikrųjų jis teisus - netrukus pradeda kibalioti. Tik tas kibaliojimas keistas – pusei mūsiškių sargeliai lankstosi tik įleidus, kitai pusei – anei bakst. Pradeda lyti kaip iš kibiro. Va tada ir kibimas visiems prasideda: mojuojam meškerėlėm kaip dirigentai! Tik nustoja lyt – ir vėl anei bakst. Laukiam kito lietučio, apie kurį jau praneša atslenkantis debesis. Kol dar nelyja ir nekimba, lesinam aplink mus ratais šlepsinčią gulbę, klausomės krante čiulbančios lakštingalos (?!), su ValgykitMorkas šeimyna diskutuojame apie brendžio įtaką kibimui, pozuojam Ubijcos fotoaparatui, duskutuojam su Scorpu apie Elektrėnų aukšles ir karpius bei džiaugiamės pavasarišku oru. Vienintelis dalykas, kuris gadina nuotaiką – nuorūkų bei kitų šiukšlių paklotė, padengusi visą ledą. Štai toks tas kolchozinės žūklės rezultatas…

Kaip ir laukėme, per antrą nulijimą vėl suaktyvėja kibimas – pavyksta pagauti ir tikrai nemažų egzempliorių, kurie panegia mano išankstinį nusistatymą, kad Baluoše nėra didelių stintelių. Tačiau temstant kibimas nustoja ir visi kartu skelbiame, kad 2009-2010 metų poledinės žūklės sezonas uždarytas!

STATISTIKA:
- kiekvienas iš žvejų pagavo po 35-40 stintelių. Išskyrus ValgykitMorkas, kuris pasidavinėjo savo žmonai;
- geriausiai dirbo „nuogi“ kabliukai su musės lerva. Kabliukai su kembrikais buvo neefektyvūs;
- stintos porcijos dirbo tik su fosforinėm avižėlėm. Uždėjus porciją ant kabliuko kibimo nebuvo;
- didžiausią stintą pagavo Ubijca – 19 cm.



Text: evil Photo: Ubijca