2005 02 05-06
Atėjo savaitgalis ir nenumaldomas noras žvejoti verčia stebėti orų prognozes ir ruoštis žuklei. Šeštadienio rytas išaušo šaltokas, apsiniaukęs, tačiau temperatūra buvo apie 6 laipsnius šalčio, todėl nusprendžiau patikrinti tvenkinį, vadinamą Šiaulių jūra. Nudūmiau pilnas optimizmo, lydekų žūklė jau uždrausta, todėl darbas nusimatė blizgute ar avižėle, tikintis suvilioti ešerių.
Pirmosios eketės tikrinamos blizgute, bet pabandžius gal apie 10 ekečių ir nesulaukus nei vieno kibimo kantrybė trūksta ir iš dėžės jau traukiu meškerėlę su jau pasiteisinusia avižėle. Kibimo ilgai laukti neteko, sargelis suvirpa ir pirmasis ešeriukas gula ant ledo. Vėl virpinu toje pačioje eketėje, tačiau nieko. Ešeriukas keliauja atgal į eketę, gręžiu eketes ir tikrinu toliau. Nieko, nejudina visiškai. Dar keletas ekečių, vienoje užkimba nedidelė kuoja, kitoje pūgžliukas ir viskas. Optimizmas dar labiau krenta, bent 20 ekečių patikrinta, jokio veiksmo... Apsidairau - aplink matosi nemažai žvejų, tačiau visi sėdi ramiai, nedirba. Nutariu pakeisti vietą, einu į maudyklę, ten dugnas žvyruotas ir yra nedidelių duobelių. Katrais tuose duobelėse pasitaikydavo visai neblogų ešerių. Vėl gręžiu iškart penkias eketes, tikrinu jau pasiteisinusia avižėle. Vėl nieko, visiškai tuščia, niekas nei nebando čiupinėti masalo. Priėjęs žvejys pasiteirauja kaip kibimas ir nelaukdamas išporina: buvau visur, nieko visiškai. Na ir aš pasigirti neturiu kuo. Vis dėlto nusprendžiu aktyviau apčiupinėti dugną, ieškau duobių, bet vis nieko. Bet štai vienoje eketėje sargelis linkteli ir visai solidus ešerys keliauja ant ledo. Atsiranda optimizmo spindulėlis, pamąstau, va, radau, sėdi jie duobėse ir laukia. Intensyviai, beveik kas metrą gręžiu eketes, ieškau duobių, tačiau daugiau nieko, ešerių nėra. Taip išgręžęs bemaž dar apie 20 ekečių nieko ir nerandu. Pažiūriu į kaimyną, tas irgi nieko... Na ką, pasėdėjau grynam ore, užteks šiandien, laikas namo. Sekmadienis išaušo jau kitoks, saulėtas, giedras, be vėjo. Greitai nubėgu prie termometro ir matau, kad temperatūra apie 15 laipsnių šalčio. Joooo, šiek tiek per šalta. Truputį nuliūstu, nes planuota žvejyba neįvyks. Tačiau žvejai yra neramūs žmonės ir apie pietus žvilgtelėjęs į termometrą pamatau, kad iš 15 liko tik apie 7 laipsnius šalčio. Na, tokio oro praleisti nevalia, greitai griebiu iš šaldytuvo dėžutę su matyliai ir per duris, nes visa kita manta guli bagažinėje. Nutariu pabandyt netoli miesto esantį Rėkyvos ežerą, garsėjantį savo „kepaliniais“ ešeriais. Atvažiavęs randu jau nemažai žvejų, išsibarsčiusių po ežerą. Nutariu toli neiti, paėjėjęs apie 200 metrų nuo kranto išsitraukiu meškerėlę su naujai įsigyta juodos spalvos avižėle - reikia išbandyt. Vėl keletas ekečių tuščių, tik vienoje užkimba nedidelis pūgžliukas. Na, užtenka eksperimentų ir iš dėžės vėl traukiu meškerėlę su jau pamėgta avižėle: vario spalvos, kriaušės formos volframas. Ir iškart kibimas, ešeriukas, dar vienas, dar ir nedidelė kuoja... Na, eilinį karta maža avižėlė ir plonas valas pasiteisina. Bet kitos eketės vėl tuščios, vienoje kitoje tik ištraukiu nedidelę kuoją, ar pūgžlį, arba tikrai degtuko dydžio ešeriuką. Vienoje eketėje pagavau mažą žuvelę (pas mus vadinamą kilbuku) - tai gružlį. Kiek save atsimenu, žiemą gružlį pagaunu pirmą kartą. Visos žuvelės keliauja atgal į vandenį, tik keletą pasilikau, nes užėjo nenumaldomas noras išsivirti žuvienę. Oras nuostabus, gamta taip pat nuostabi, net nesinori namo, nors žuvis visiškai nekimba. Pakalbintas žvejas tik nusispjauna - nuėjo tikrindamas eketes su blizgute iki kito kranto, (apie 4 kilometrus), parėjo atgal ir nei vieno kibimo. Na, bet nieko nepadarysi, tokia mūsų visų žvejų dalia, tikim, jog šiandien tikrai pagausim, nepagaunam ir viltis dedam kitoms žūklėms, bet svarbiausia juk praleisti laiką gamtoje. Tai tiek emocijų savaitgalį...
Balčius