2005 02 12

Gyvename Kauno rajone, Akademijos miestelyje, todėl priklausome 18-am žvejų mėgėjų būreliui. Tradiciškai darome bendrus žiemos žvejybos sezonų atidarymus ir uždarymus. Dažniausiai šiuos renginius rengiame savo tvenkiniuose, tačiau šiais metais nutiko kitaip. Mūsų pasiruošimų išvakarėse paskambino būrelio narys Algis ir pakvietė mus apsilankyti Angirių tvenkinyje, kur jis pakrantėje neseniai nusipirko sodybą. Kvietė mus visam savaitgaliui, tačiau apsitarę nusprendėme neįkyrėti šeimininkui ir atvažiuoti šeštadieniui. Algis, kaip geras ir atidus šeimininkas, išvažiavo į sodybą jau iš vakaro, pažadėjęs stipriai prikaitinti trobą ir pasiruošti svečių priėmimui.

Gi mūsų, svečių, buvo keturi. Mašiną vairavo Studentas, šalia jo sėdėjo mūsų būrelio vadas “kietas” žvejys Docentas, galinėje sėdynėje įsitaisė kolegos Vytas ir Feliksas. Kelionė truko trumpai - kiek čia to kelio nuo Kauno. Kelias buvo neslidus, todėl mašina skriejo maksimaliu leistinu greičiu (na gal kiek greičiau, nes puikiai žinote kaip norisi kuo greičiau pradėti žvejybą).
Štai mes ir prie Algio sodybos. Algis neskubėjo, pavaišino mus karšta arbata ir stikleliu karčiosios ir tik tada išleido ant ledo. Aš pasirinkau precizinės žvejybos taktiką, todėl išsitraukiau “balalaiką” su plonučiu valu ir mažyte geltona volframo avižėle. Docentas nusprendė gaudyti gilumine meškere su neinercine rite. Reikia pastebėti, kad jis pasigamino specialius stoviukus šioms meškerėms. Tikrai patogūs ir lengvi. Gaila, kad mūsų auksarankiai tokio dalyko dar nepasiūlė parduotuvėms. Kiti kolegos taip pat pasirinko lengvesnius įrankius. Ieškodami žuvies ėjome išilgai tvenkinio krantų, tačiau žuvis kibimais nedžiugino.
Pirmą degtukinį ešeriuką pagavo Feliksas. Kiek vėliau po neblogą kuoją iš eketės ištraukė Algis ir Studentas. Docentas ištraukė kelis nedidelius ešeriukus. Kiek mes ekečių begręžėm, tačiau rezultatai ne gerėjo, bet blogėjo. Apie 11 val. kibimas visai apstojo, todėl vis dažniau vaikščiojome vienas pas kitą į “svečius”. Nuotaika nekrito.
Netoli pietų Algis mums prasitarė, kad vietiniai gyventojai žvejoja prie tvenkinio elektrinės, kur išbėga vanduo. Tiesa, ten žvejyba nėra leistina, tačiau vietiniai žvejai tik ten ir gaudė. Pirmas spjovė į draudimus Studentas, prieš tai patikrinęs ar pakankamai turi pinigų baudai. Juo pasekė ir Vytas. Dviese jie perlipo per dambą ir nusileido prie vandens išleidimo kanalo. Čia sutiko 2 grįžtančius vietinius žvejus, per rytą pagavusius 10 ešeriokų blizgutėmis. Prie paties kanalo rado dar vieną vietinį žveją, gaudžiusį avižėlėmis. Per rytą jis tepagavo 4 ešeriukus.
Studentas išsitraukė savo giluminį prietaisą su neinercine rite ir didele volframo aviža. Žvejoti buvo neįprasta, nes pasilenkus per turėklus reikėjo masalą iš kokių 4 m aukščio nuleisti į tiesiog verdantį vandenį. Kanalo gylis toje vietoje siekė apie 2 metrus. Tik nuleidus avižą prie dugno, sekė atsargus kibimas. Pakirtimas, suslinko savadarbės meškerės viršūnė ir neinercinės ritės pagalba buvo “užkeltas” pirmas kokių 100 g ešeriokas. Po to antras…. Kibimas apstojo, tačiau už gerų 10 min. vėl atsinaujino. Nuo Studento neatsiliko ir Vytas. Taip per pusvalandį buvo pagauta po keletą neblogų ešeriokų. Neužilgo prie mūsų prisijungė ir Feliksas, vėliau neišlaikė nervai ir Docentui.
Bet geriausiai žvejyba sekėsi Studentui. Nutraukęs sėkmingą avižą, jis pririšo didelę baltą daugiakampio formos kolegę. Pradėjo kibti rečiau, tačiau stambesni ešeriai. Vieną vos pavyko “užridenti” ant dambos, nes buvo gal 300g. Dažnai papuldavo 150-200 g ešeriokai. Kolegoms kibo kiek mažesni egzemplioriai. Popiet nušvito saulutė ir kibimas smarkiai suprastėjo. Įtaręs, kad metas keisti avižos spalvą, Studentas virš baltosios pririšo pailgą varinę avižėlę. Nuo to momento tik ant jos ir kibo. Ir reikia pastebėti, kad kibo bene vienam Studentui. Į dienos pabaigą kibimai beveik visai baigėsi ir mes susiruošėme link mašinos. Studentas pagavo 30 neblogų ešeriokų, kurie svėrė per 2 kg. Kiti kolegos galėjo pasigirti kuklesniu rezultatu. Algis jau laukė mūsų troboje. Prie karštos arbatos puodelio ir karčiosios stikliuko buvo aptarti mūsų nestandartinės žvejybos rezultatai. Žvejyba mums patiko, nors kibo ir ne taip jau intensyviai. Pasak Algio išties kibo blogai ir maži egzemplioriai. Bet mums ir to užteko. Ilgai nevarginę dosnaus šeimininko, susiruošėme namo. Tikrai puikiai praleidome laiką…

Studentas