2005-02-26

Po savaitės pertraukos (buvau truputi apsirgęs) galų gale susiruošiau į žvejybą. Su draugu nusprendėm važiuot ne kažin kur, o į Kuršių marias ties Vente - prieš dieną buvau susižinojęs iš vienos žvejybos įrankių parduotuvės pardavėjo, kad neblogai ten gaudė ešerius. Mariniai ešeriai, kas nežino, sutvėrimai gana padorūs: pats kadaise buvau ištraukęs 1,200 kg matroskiną, draugas buvo paėmęs 1,400 kg. Ir dar blizgiaujant arba "velniaujant" pasitaiko "vėgėlinių" siurprizų, po kurių dažnai lieki su nutrūkusiu valu ir atitinkamom frazėm lūpose ...

Taigi, šeštadienio rytą nuvykom į Ventę. Buvom pasiruošę ne tik ešerių žvejybai - turėjom dėl viso pikto "balalaikas" su avižėlėm kuojų, karšių pabandyt ir po kelias meškeres su "girliandom" stintom žvejot. Kai privažiavom, šiek tiek užtrukom mašiną parkuodami, nes mašinų tikrai buvo gausu. Pažvelgėm į marias -ledas visur, kur akys užmato. Tvarkoj, leidžiamės prie Ventės molo. Žvejai ten susibūriavę, dauguma jau matosi mažais taškeliais kažkur toli. Prie pat kranto keli keisti agregatai, perdaryti iš motociklų, mopedų ir netgi kažkas neįprastas su šešiais galingais ratais. Prie visų pririštos rogės - vietos verslininkai siūlo žvejams sutaupyt laiką ir jėgas bei nuveža į žvejybos vietas. Pasiteiravom - iš žmogaus ima po 10 litų. Hmmm... Na ką gi, kartą galima išbandyt. Pasakyta padaryta. Atsisėdom ant rogių, susidėjom įrankius dar su keliais žvejais ir, kaip sakant, su vėjeliu, pajudėjom ten, kur kimba.:) Na, patogumai, žinoma, minimalūs - užpakalis nelabai norėjo išbūt vietoje, visą kelionę daužydamas rogių lentas ir nerimaudamas, kada gi galų gale atvažiuosim.

Po gero pusvalandžio mes jau vietoj. Iššokę iš rogių ir atsiskaitę su „taksistu", iškart prasigręžėm po eketę. Blizgutė, kaip autogenas, jau pjauna vandens paviršių ir dingsta 4 metrų gylyje. Po kelių minučių supratau, kad reikėtų pajudėti ir paieškoti žuvies. Kitoje eketėlėje sargelis signalizavo kibimą beveik iškart. Po kelių sekundžių apie 200 g ešeriokas jau ant ledo. Na, žvejyba prasidės! Bet... Per kitas tris valandas pavyko suviliot tik dar vieną 300 g ešerioką, kuris užkibo ant uodo trūklio lervos imitacijos virš blizgutės. Buvo užsikabinęs kažkas dar žymiai didesnis, bet nuėjo tik pradedant traukt. Draugelis mane aplenkė - ištraukė net tris ešeriokus ant avižėlės! Prasidėjo pūga (vėjas pūtė šiaurės rytų, kaip ir žadėjo meteorologai), eketė dingdavo po sniegu vos praėjus penkiom minutėm po išgręžimo.

Kilo dilema - ar traukti į namų pusę ar vis dėlto žuvies kur nors prigaudyt? Noras pažvejot laimėjo, tuo labiau, kad prieš vėją grįžt nelabai noras buvo. Nusprendėm eit į Nidos pusę - ten matėsi keli įspūdingi žvejų būriai. Pakeliui gręžėm eketes, mėginom blizgiau - be jokių rezultatų. Per gerą pusvalandį galų gale prisistatėm prie žvejojančių grupės. Nesunku buvo suprast, kad žvejai be reikalo nesėdi, o stintas lupa! Ką gi, ešeriai palauks iki geresnių laikų, o mes pasiskolinom vieną stintą, prasigręžėm kelias eketes ir užsimetėm stintines sistemas... Beveik prieš dvi savaites toje pačioje vietoje taip pat žvejojau stintas ir gana sėkmingai – pirmą kartą 70, antrą - 148 pagavau, masalui naudodamas supjaustytus stintos gabaliukus. Po to stiprus pietvakarių vėjas ir atlydys gerokai sudraskė ledą, palikdami galimybę žvejot mariose tik iš Neringos pusės. Praeitą sekmadienį keliese buvom nulėkę į Preilą, bet gerai pasisekė tik mano draugui - jis sugavo apie 200 stintų, naudodamas kuojų "porcijas". Mes, keli žvejokliai, žvejodami su stintos gabaliukais, pagavom po 30-60 stintų. Taigi, sistemos užmestos. Ventės stinta, pasirodo, neišlepusi, puikiai pradėjo griebt stintos gabaliukus. Užeidavo trumpam - po 10 minučių, bet per tą trumpą laiką liežuvis išlėkdavo beveik iki krūtinės - su dvejom meškerėm vos spėdavau tvarkytis. Vėjas susilpnėjo, saulė pasirodė - išvis smagu! Kaimynai netoliese ištraukė puikią vėgėlę - apie 2,5 kg. Pasirodo, užkibo ant pačios stintinės sistemėlės... Įdomu. Aplink apie 15 skritulių su gyvom stintelėm užmesta, aš irgi porą buvau pastatęs - niekas taip ir nesujudino... Taigi, per 4 stintų žvejybos valandas pagavau 100 stintų, draugas truputį mažiau. Tikėjomės dar sulaukt vakarinio kibimo, bet jis nepasiteisino - saulė nusileido, o stinta nebenorėjo jau džiugint žvejų. Ką gi, ir taip neblogai! Grįžom atgal jau pėstute, kelionė truko gerą valandą - teko apeit kelias įtartinas vietas, kuriose ledas atrodė nelabai stiprus.

2005-02-27

Skambinau draugui, jis šiandien žvejoja toj pačioj vietoj, kur vakar buvom. Stintos kimba nelabai aktyviai -užeina trumpais laikotarpiais. Užtat draugas liko be vienos sistemos - po eilinio kibimo pakirtus pajautė „kelmą“. Šiek tiek patraukus į viršų „kelmas" sudraskė visą sistemėlę ir nuėjo. Na, ką daryt – 0,12mm valas net gi atsitiktinėm vėgėlėm nelabai tinka. O bandantiems ant gyvos stintos vėgėlę sugundyt - tyla...

Makel