2005 04 02-03

Saulutė kiekvieną dieną vis kaitresnė, pakyla vis aukščiau, kasdien vis ilgiau pasilikdama danguje, taip, tai pavasaris. Bet kol ledas ant tvenkinių dar tvirtas, nutariau šeštadienį gal jau paskutinį kartą pažvejoti nuo ledo šį sezoną.

Toli nevažiavau, pasirinkau “Šiaulių jūrą”. Ledas jau atšutęs nuo krantų ir pakilęs, todėl sausas ir malonus vaikščioti. Iškart nutariau žvejoti baltą žuvį, todėl nuėjęs į pasirinktą vietą, įbėriau jauko ir ėmiau laukti karšiukų. Tačiau jokie karšiukai net nemanė kibti, o jauku susiviliojo nedidukės kuojos, kurios aktyviai atakavo siūloma dzikelį ar trūkliuką. Jo, paragavus tikrų kuojų kibimo Kuršių mariose šios kuojytės nieko nevertos - tik laiko praleidimas gamtoje. Na, gal ir nekokia žūklė nuo paskutinio ledo, tačiau...

Na, o vakare, su Duba sėdom į automobilį ir pajudėjom link Klaipėdos. Susitarėm pažvejoti nuo molo, nes sklido kalbos, kad jau eina strimelė. Pasiruošę po keletą strimelinių sistemų ir apsirūpinę atsarginiais svareliais, mintimis jau traukėme sidabrines žuveles. Klaipėdą pasiekėme be nuotykių ir susitikę su Uodu bei Akiniais keltu persikėlėme į Smiltynę. Įspūdingai atrodo Klaipėdos uostas naktį - visur šviesos, darbas nenutrūksta kiaurą parą.

Persikėlėme į kitą krantą ir neskubėdami pajudėjome link molo. Reikia skubiai užsiimti vietas, nes jei kimba strimelės, žvejų ten susirenka neapsakoma galybė ir norint žvejoti tenka pavirsti kalnų ožiais ir rizikuojant savo gyvybe kabarotis akmenimis ir žvejoti nepavydėtinomis sąlygomis. Taigi, atėję užsiėmėme vietas ir laukėme kol prašvis, o kai kas jau ir meškeres užmetė, tikėdami pagauti plekšnių. Tačiau prašvitus laukto žvejų antplūdžio nesulaukėme.

Tai bylojo, kad strimelės greičiausiai dar nekibs. Taip ir buvo - laukto kibimo nėra, tiksliau kibimo beveik visai nėra. Retsykiais meškerykotį sudrebindavo viena kita plekšnė, o kliuviniai vis atimdavo tai svarelį, tai ir visą sistemėlę.

Nežinau nekibimo priežasties, kodėl mums nesisekė, nors ant priešingo molo matėsi gausybė žvejų betraukiančių strimeles. O šalia molo, ant kurio bandom žvejot mes, vien žvejybiniai tinklai - gal todėl žuvis ir negali priartėt arčiau molo, nepraplaukia per tinklus. Na, bet nieko nepadarysi, šį kartą nepasisekė, tačiau mes neliūdim, aplankėm draugus, pasigrožėjom vaizdais, kurių niekur kitur Lietuvoje nepamatysi ir manau dar atvažiuosim ne kartą čia žvejot, ir pagausim dar ne vieną žuvį.

Balčius