Įžanginis žodis (perspausdinta iš Varėnos bendruomenės laikraščio “Giružis“)
Meškerės ir prizai jau paruošti!
Birželio 19-ją aukšliavimo varžybos Glūko ežere
V.Mundrys
Po gana ilgo pasiruošimo šį sekmadienį Glūko ežere įvyksiančios aukšlių gaudymo pirmenybės, regis bus įdomios ir jų dalyviams, turėtų sukelti nemžai emocijų. Jau pats faktas, kad tokiomis pirmą kartą mūsų rajone rengiamomis varžybomis susidomėjo ne tik Varėnos, bet ir Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Utenos, Širvintų, Alytaus, Eišiškių ir kai kurių kitų Lietuvos miestų meškeriotojai, kad apie jas savo reportažuose plačiai papasakojo „Žūklės“ žurnalas, Lietuvos radijas, respublikiniai ir rajoniniai laikraščiai, yra iškalbingas. Juolab, kad aukšliavimo varžybų prizininkų šį kartą laukia tikrai vertingos dovanos: prizai, medaliai, plačiai žinomų pasaulyje firmų gaminiai – spiningai, teleskopinės ir „match“ tipo meškerės, ritės bei kitoks žvejybai skirtas inventorius. Specialus prizas laukia didžiausią aukšlę sugavusio žvejo. O praėjusią savaitę prie gausių varžybų rėmėjų prisidėjusi Stiklių gatvėje sidabro gaminiais prekiaujanti Vilniaus UAB „Devyni-du-penki“ (firmos pavadinimas parinktas pagal populiariausią sidabro prabą) įsteigė specialų prizą. Bendrovės direktorė Auksė Arlauskienė iki varžybų pabaigos prašė niekam nesakyti, kaip jos dovana atrodys, tačiau negaliu susilaikyti neparašęs, kad tai labai gražus ir nemažą praktinę vertę turintis gaminys, kurį savo kolekcijoje norėtų turėti kiekvienas žvejas.

Penktadienis, birželio 17 d.
Po darbo kartu su komandos nariu Gintaru (kai kurie skaitytojai žino jau šį žveją, dar kitaip pravardžiuojamą Ispanu) atvykstame prie Glūko ežero. O kaipgi kitaip, kai prieš tai taip gražiai buvo aprašyta apie šias būsimas varžybas “Giružio“ laikraštyje. Pirmiausiai išlipę einame į ežero pakrantę ant liepto ir paliesdami vandenį rankomis tarsi savotiškai pasisveikiname su aprašytuoju Glūko ežeru. Į akis pirmiausia krenta gražus gamtovaizdis, idealioje vietoje esantis pats ežeras. O jo aplinka, aplinka! Koks grožis, matosi labai daug įdėto žmogaus rankų darbo. Išpuoselėtas kiekvienas pakrantės žemes gabalėlis, įrengta daug pavėsinių, suolai, stalai, įmantriausi raižiniai medyje skelbia apie čia esamą poilsiavietę. Lieptai į ežerą, valtims paruošta pakrantė ir dar daug kitų žmogiškų grožybių. Matosi, kaip girininkas myli gamtą ir skiria jai dėmesio. Toks pirmas įspūdis mums susidarė, pamačius šį nuostabų Dievo ir žmonių mylimą rojaus kampelį.
Apsitarę dėl rytdienos planų ir treniruočių vedimo taktikos bei kiek užkandę sugulėme naktiniam poilsiui. Be mūsų dar buvo keletas poilsiautojų, kurie taip pat žinojo apie sekmadienį įvyksiančias varžybas ir atvyko iš anksto, tarsi bijodami ką praleisti ir nepamatyti.

Šeštadienis, birželio 18 d. 4 val. 20 min.
Lendame iš savo patalų į tyrą ryto orą ir ............. čia mus pasitinka tūkstančiai išalkusių uodų. Visi alkani, pikti, jų daug, o mes tik dviese. Gintaras mojuoja rankšluosčiu man virš galvos, o aš maišau pašarus. Ir taip gerą pusvalandį. Po to apsikeičiame rolėmis. Patikėkite, tai buvo iš tiesų siaubinga, bet tai bene vienintelis nepatogumas, kuris mus laukė prie šio ežero. Kiek pasipurškę chemija ir kentėdami, mes nuleidome valtį ir išplaukėme į pirmąją, rytinę treniruotę. Buvome numatę tam tikrą ežere vietą, kur ir stojome žvejoti. Aukšlės greitai sureagavo į mūsų pašarus, o mes pradėjome žvejoti ir... skaičiuoti. Taip, taip, mielas skaitytojau, mums buvo labai svarbu pamatyti, kokios aukšlės čia kimba ir kokiu intensyvumu. Praėjus keletui valandų pasipylė pirmieji lietaus lašai, o mes tam buvome nepasiruošę, todėl teko plaukti į krantą. Bet vaizdas po truputį ėmė ryškėti, susidarėme tam tikrą pirmą įspūdį. Grįžę į krantą, sėdome pusryčiauti. Praėjus valandai kitai lietus apstojo, o mes savo ruožtu jau kiek pasimokę apsirengėme rimčiau ir padarėme sekančią treniruotę jau kitoje ežero vietoje. Praėjus dviem žvejybos valndom mus užgriuvo tikras škvalas. Lijo, tiksliau pylė taip, kad vandens paviršiuje per 3-4 metrus nesimatė plūdelės. Mes šypsojomės, žvejojome ir tikėjome, kad taip ilgai netruks. Po gero pusvalandžio viskas nuščiuvo, nustojo lyti, pasirodė saulutė. Turiu iš anksto pasakyti, kad taip tą dieną buvo dar ne kartą kada lietų keitė saulė ir atvirkščiai. Po pietų grįžus krante jau matėsi ir kitų miestų žvejai sportininkai atvykę į varžybų vietą. Daug kam norėjosi taipogi susipažinti su šiuo nuostabiu ežeru bei jo visais ypatumais.
Po pietų leidomės į trečią treniruotę. Nesiimu tiksliai pasakyti, bet tą dieną tikrai išbandėme bent kelias žvejybos vietas, sumetėme ne vieną kilogramą vertingo jauko ir tik galop vakare nusprendę, kur rytoj žvejosime, maloniai nuvargę tarsi po dienos darbų grįžome į krantą. Čia mūsų laukė karšta kava, kepė ant žarijų šašlykai bei rūkyklėlėje rūkėsi dienos metu sugautos aukšlės. Aplinkui sklido nežemiški kvapai, kuriem atsispirti buvo tikrai sunku, bet mes tam ir nesipriešinome. Sėdome prie stalo ir kibome į skaniai paruoštą vakarienę. Prie mūsų kiek simboliškai prisijungė mūsų draugai iš Kėdainių bei dar vienas žvejas mėgėjas iš Kauno. Prie stalo vyko produktyvus ir tik vieniem žvejam suprantamas bei širdžiai malonus pokalbis. Apie ką daugiau tikri vyrai, o juolab žvejybos fanatai galėtų ir kalbėti? Nepastebėjome kaip sutemo, o laikrodis artėjo link vidurnakčio. Supratę, kad rytoj laukia labai rimtos varžybos, mes tarpusavyje atsisveikinę išsiskirstėme miegoti.
Sekmadienis, birželio 19 d. 4 val. 30 min.
Abu su Gintaru prabundame be skambučio ir greitai ropščiamės laukan. Lauke nei debesėlio, atrodo turėtų būti graži diena, bent mes to tikrai norime, nes vakarykštė diena gana apsunkino mūsų žvejybą -treniruotę. Greitai prausiamės ežere, pusryčiaujame ir sėdame maišyti pašarų. Varžyboms nusprendėme naudoti vėlgi ne pirmą kartą jau pasiteisinusius „Žvejo takas“ pašarus. Aplinkui siaučiai tuntai uodų ir puola mus tarsi kokios totorių-mongolų ordos, bet mes šį kartą nusprendžiame viską vyriškai iškęsti. Puikiai suprantame, kad bet kokie purškalai ar nepageidaujama chemija gali niekais paversti mūsų jaukus. Žuvys labai reaguoja į bet kokius kvapus, tiek gerus, tiek blogus. Tą suprasdami leidžiamės kramtomi uodų ir tęsiame pasiruošimą juolab, kad ryte kaip žinome laikas bėga greitai.
6 val.30 min. prasideda dalyvių registracija. Pasirodo, kad į varžybas atvyko net 12 vyrų ir dvi merginų komandos! Paduodame paraišką, išklausome instruktažą ir bėgame neštis daiktų į valtį. Žvejyba buvo numatyta dalyviam iš valčių, o dar tiek reikėjo visko susitempti. Pusvalandis prabėga žaibiškai ir štai rikiuotė. Paskutiniai palinkėjimai, nuorodos dėl varžybų vietos ir laiko. Startuojam truputį po septynių, o finišas 12 val. 15 min. Taigi turime gražias 5 žvejybos valandas.
Kaip ir buvo sutarta, išgirstame šūvį skelbiantį varžybų pradžią. Su Gintaru šokame greitai į valtį ir vieni pirmųjų atsišvartuojame nuo prieplaukos. Leidžiamės į numatytą žvejybos vietą, o iki jos beveik 2km! Kiti nutaria gaudyti arčiau. Kaip pamatysime, teisūs buvo ir vieni ir kiti. Po 15 min. darome pirmuosius metimus. Stambus plakis kabinasi ant kabliuko, po jo graži kuoja, bet mums to nereikia, nes šiandien Glūko ežere vyksta aukšlių gaudymo varžybos ir kita žuvis neįskaitinė. Tik po 5 min pavyksta sugauti pirmąją sidabru tviskančią aukšlę. Netoliese gaudo Kėdainių komanda, mūsų pagrindinė varžovė, o kitos komandos žvejoja kitur. Pirma valanda praeina nerime ir laukime, nes aukšlė tokia žuvis, kad kartais ją reikia mokėti „prisišaukti“, prisivilioti iš toliau, ką mes ir darome. Pagaliau žuvis jau pilnai reaguoja į mūsų jaukus ir „stovi“ netoliese, bet ne ant tiek arti, kad būtų galima gaudyti su 3 m meškeryte. Mes gaudome 4-riukėmis, o kėdainiečiai 3-jukėmis. Seka metimas po metimo, traukiame žuvį po žuvies. Šiandiena Glūko ežero didžiausias turtas - tarsi į sidabrą panaši ši maža žuvytė, kurios pavadinimas -aukšlė. Glūkas šį rytą mums tikrai dosnus ir negaili savo sidabro turtų. Mes maišome vėl naują pašarą nes anas baigėsi. Tam užtrunkame net 4 minutes. Laikas čia, varžybų metų taip pat labai brangus kaip ir pačios sugautos aukšlės. Su kiekvienu permetimu į vandenį vis krenta nauja maža porcija jauko ir taip visas 5 val.! Aukšlė tokia jau žuvis, jei ji randa pastoviai į vandenį krentančio jauko nesitraukia iš čia, bet vos tik nustoji berti jauką į vandenį, ji greita puola jo ieškoti kitur ir pasitraukia iš tavo tik ką nesenai šertų plotų.
Laikas prabėgo iš tiesų greitai ir mes pakėlę inkarus jau iriamės kranto link. O ten laukia teisėjų brigada, kuri žuvį skaičiuos, svers ir suvedinės rezultatus. Be jų ant kranto mus pasitinka didelis žiūrovų pulkas. Visiem įdomu sužinoti kaip kam sekėsi, kiek kas sugavo.
Tuo metu mes iškrauname daiktus iš valties ir nešame į poilsiavietę. Reikia ir atsigauti, nusiprausti, persirengti bei ruoštis po pusvalandžio rikiuotei.
Rezultatai
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad pirmąją vietą laimėjo patys tituluočiausi žvejai - Kėdainų komanda. Jos sugautų žuvų bendras svoris siekė fantastišką 22 kg su trupučiu svorį .Asmeniškai komandos lyderis V.Kuminych sugavo net 13 kg žuvies už ką dar taip pat buvo apdovanotas.
Antrą vietą tikrai netikėtai laimėjo „Salmolitos“ komanda iš Kauno, kurią atstovavo šių eilučių autorius su Gintaru. Mūsų svoris buvo žymiai mažesnis nei čempionų ir sudarė be trupučio 10 kilogramų. Be to, mes pretendavome ir į didžiausios aukšlės prizą. Deja, didžiausia aukšlė sieke 16 cm ir 1mm, o mūsiškė lygiai 16cm. Tad iki prizo už didžiausią aukšlę mums šį kartą pritrūko vos 1mm!!! Kitų žvejų aukšlės buvo kiek mažesnės.
Na ir trečią, garbingą komandinę vietą užėmė šeimininkai, žvejai iš Varėnos. Dar noriu pastebėti, kad buvo apdovanotos ir kitos komandos, o viena merginų komanda iš Vilniaus užėmė labai aukštą garbingą 7-tą vietą. Žinant, kad merginom vos 14-16 metų, tai tikrai daug ką pasako. Prizų, medalių ir kitų apdovanojimų tikrai užteko, nes varžybos labai stipriai rėmė rėmėjai: Žvejybos įrankių firmos „Larus“ atstovė Lietuvoje UAB “Caputis“, UAB “Dilmanas“,UAB “Languva-Plastikas“, UAB “Arolso statyba“, UAB “Devyni-du-penki“ (visos iš Vilniaus), UAB “Mėlynoji uoga“, svečių namai “Glūko smuklė“, poilsio namai “Žibuoklė“ (Varėna).
Varžybas organizavo ir taip sklandžiai pravedė laikraščio „Giružis“ redakcija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius, Varėnos žvejų klubas „Kiršlys“.
Visų žvejų vardu norime padėkoti organizatoriams bei rėmėjams. Tai žmonės, kurių dėka įvyko ši nuostabi šventė, kurios metu buvo daug geros nuotaikos, dovanų bei daug nuoširdaus bendravimo. Nuoširdus Jums dėkui.
p.s. Pabaigai dar noriu pastebėti, kad visų dalyvių dar laukė vienas malonus netikėtumas - tai, kad po varžybų visi buvo pavaišinti nemokamai alumi tos pačios „Glūko smuklės“, esančios vos už kelių šimtų metrų. Prie ežero taip pat galima ne tik linksmai pasivaišinti ar užkąsti, bet taip pat ir gauti nakvynę. Patikėkite manimi, mielas skaitytojau, kad po tokio šaunaus serviso ir esamų čia patogumų Glūko ežeras kitais metais tikrai manau sulauks žymiai didesnio dalyvių skaičiaus.

Sigutis