Dar penktadienį iš vakaro patys nekantriausieji atvyko i Rusnės salą, į Skirvytę pažvejoti bei gerai praleisti laiką gamtoje.Ryte atvyko dar du ekipažai ir mūsų jau susirinko virš dešimties vyrų bei viena dama. Jei ryte ilgai bandėme kantrybę nejaukindami, tai vėliau po kelių neproduktyvių žvejybos valandų vos pašėrę iš karto pajutome smūgius per savo kotus. Žuvis tarsi kažką tokio pajutus taip aktyviai pradėjo kibti, kad mum beliko tik stebėtis ir žvejoti ją. Rytas taip pat buvo saulėtas, sausas, nuostabus. Gal rūkas iš pradžių kiek vėsino orą, bet po kelių valandų, pakilus saulei visi buvome priversti nusirengti.

Greit prigaudę žuvies ir turėdami puikią šeimininkę, organizavome pietus. Po pietų vėl šauniai žvejojome vienas šalia kito. Žuvies niekur ieškoti nereikėjo. Ją sėkmingai gaudėme 3-9 metrų kotais. Kas norėjo pasigauti sterką, užteko kelių minučių ir po nedaugelio metimo kilogramą viršijančios žuvys taip pat sėkmingai buvo traukiamos į krantą. Žodžiu, pataikėme ir orą, ir gerą žuvies kibimą. Kas norėjo žvejojo ir dugninėmis meškerėmis. Tačiau pagrinde buvo mūsų plūdininkų armija, traukianti baltą žuvį. Sugavome plakių, kuojų, ešerių, šapalų, sterkų, karšių ir net lydeką bei ožką. Žodžiu, kai sekasi, tai sekasi. Nuotaiką labai kėlė ir žvejyba, ir pokalbiai, diskusijos apie visą tai. Aišku kalbėjomės ir apie sportinę žūklę, jos perspektyvą bei būsimus planus. Džiugu, kad į mūsų gretas atėjo jaunas žmogus Žydrūnas, kuris taip pat susižavėjo sportine žūkle. Dariukas, mūsų “pulko sūnus” jaunas vaikinukas, šiemet bando savo jėgas Sportinės Žūklės Klubų lygoje. Vadinasi bus kam ateityje mus, veteranus, pakeisti.Tai, aišku nuteikia labai maloniai, glosto širdelę. Vakare Dariukas mum išvirė labai skanią žuvienę, šeimininkė iškepė nuostabių kepsnių. Kepėme žuvį, vėl šnekučiavomės ir........gynėmės nuo uodų. Tegul jų šį kartą buvo ir ne itin daug, bet vis tiek drumstė truputį ramybę. Sugulėme vėlai, po vidurnakčio. Kas į palapines sulindo, automobilius, o kas lauke per naktį snaudė. Buvo žvejojančių ir naktį, tik rimtų laimikių nepapuolė. Ryte vėl sukilę pradėjome žvejoti. Žvejojome tikrai įvairiais jaukais, bet didelio skirtumo nebuvo. Tad kitą kartą tikrai verta pagalvoti ar apsimoka mesti didelius pinigus į užsienietiškus jaukus ar pilnai užtenka ir sėkmingai gaudyti ”Žvejo takas” jaukais? Pamastykite apie tai, žvejai. Vieni vėl bandė laimę su spiningėliais, fideriukais, o mes vėl su botais. Turiu iš karto pasakyti, kad tie žuvies kiekiai kuriuos sugavome buvo tikrai nevežami namo, o paleisti atgal. Beje, pataikėme dar ir ant plakių neršto. O sako, kada žuvis “mylisi”, nesisaugoja. Juk jei kaip ir žmogui meilė akla ir nieko nemato. Tad tokiu metu sugauti neatsargią žuvytę sunku nebuvo. Per pietus vėl buvo skaniai paruoštas sterkas, šį kart Gerimanto dėka, o po pietų kas norėjo mėgavosi karštu kavos puodeliu. Tikrai išvyka pavyko, patenkinti buvo visi ir kartojo, kad reiktų vėl kada, netrukus, susirinkti. Manau viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Pabaigai, kad mano žodžiai atspindėtų tiesą pateikiu ne vieną gražią foto nuotrauką iš šios mūsų išvykos. Prašom gėrėkitės ir kitą kartą jei ką kviesime neatsisakykite.

Foto Ž.Ulevičius
Sigutis