Praėjus vos porai savaičių po pirmojo, nelabai sėkmingo, apsilankymo Nemuno žemupyje, vėl nutarėme važiuot į Veržę. Praeitą kartą šioje upėje radom labai aukštą vandens lygį, kuris ir lėmė prastą žuvies kibimą. Dabar atvažiavę net nustebome - vanduo nukritęs apie 2 metrus. Radome kelis jau žvejojančius ir traukiančius jau ten įprastas žuvis - plakius. Rytas gan šaltokas, žolė pabalus, truputį šąla rankos, bet šilumos nelaukiame ir greitai ruošiam žūklės įrankius, jaukus ir visą kitą. Tik pradėjus žūklę, truputį pajaukinus kibimas prasideda. Kimba tik užmetus. Aplinkiniai pradeda dairytis į mus, bombarduot aplink savo plūdėmis, tačiau jiems nelabai sekasi. Mes su Duba žvejojame ilgomis, 8 metrų meškerėmis, gylis žūklės vietoje apie 5,5-6 metrus, kas ir lemia mūsų sėkmę. Nebejaučiame šalčio, kimba puikiai. Labiausiai žuvis griebia musės lervą su kukurūzu. Diena pasitaikė tikrai puiki, saulutė jau ėmė šildyti, vėjas nestiprus, tiesiog idealios sąlygos žūklei ilgomis meškerėmis. Įdienojus ant tiltelio prasideda aktyvus automobilių eismas. Važiuoja, klausinėja kas kimba, patys guodžiasi, kad Nemune veiksmo nėra, karšių nėra, vienas kitas prisėda su meškerėmis, bet ilgai neužsibūna. O mes ir toliau sėkmingai traukiame plakius. Užkimba viena kita nemenka kuoja. Apie 16 valandą nutariame baigti žūklę, nes tinkleliai jau tikrai sunkūs, o ir rankos jaučia nuovargį. Šį kartą Veržė mums buvo labai dosni.

Balčius