Yra tokia upė ant Lietuvos pavadinimu JŪRA.

Pirminis vakaro planas buvo maut i tikrąją, Baltijos jūrą, menkių pagaudyt, ale taip jau gavos, kad numatyta plaukiojimo priemonė vakarui buvo jau užimta. Tai kad nenuklyst stipriai nuo temos, pasidavėm į Jūros upę. Tikslas – atidaryt upėtakių pagavimo sezoną, nes keletas tuščių išvykų šiemet jau buvo. Įpusėjus vakarui, jau buvom beprarandą viltį pagaut nors kokią žuvytę. Keitėm masalus, rinkdamiesi tarp įvairių natūralių spalvų. Nepadėjo nei vobleriai nei sukrės. Besibaigiant numatytam žūklės laikui, iš nevilties užsidėjau 2Nr BlueFox sukriukę su fluo raudonu kūneliu bei lapeliu. Antru metimu link perspektyvios vietos sukrė kažkur užsikabino ir .... kliuvinys pora kart sujudėjęs pasidavė pasroviui link manęs. Kiek galėdamas greičiau bandžiau surinkt atsilaisvinusį valą, idant galėčiau bent kiek įtakoti žuvies judesius. Pakeliui margasis įsigudrino nutraukt kolegos Dariaus (Zaltyz) netoliese į kliuvinį įsegtą sukriukę, siek tiek leido pasidžiaugt vandens purslais, sukeltais jo uodegos smūgių, ir buvo sėkmingai išvilktas krantan. Gražus bjaurybė... Toks gražus, kad iš kart kilo noras pamatavus (41cm) ir įsiamžinus paleist atgal. Bet jis to nežinojo, ir baisiai spurdėjo, ko pasėkoje buvo žvėriškai sužeistas, po to humaniškai užmuštas ir kruopščiai išdarinėtas. Tai jau NET antrasis mano rankomis nužudytas upėtakis. Jei ir tas bus toks pat neskanus kaip ir pirmasis – pažadu visus pagautus paleidinėt, nesvarbu kokio dydžio jie bebūtu.
Po to sekė dar vienas, mažyliukas, kuris laiku nusipurtė. Kolega Darius pasikeitęs masalą į sukrę fluo raudonu kūneliu, irgi paturėjo mažylį. Pradėjo sparčiai temt, ir mūsų žūklė baigės. Pirmoji rezultatyvi šiemet, ir, tikėsimės ne paskutinė.

TIX