Šiame savo straipsnelyje tikrai nesiimsiu analizuoti lietuviškos žvejybos mariose ypatumų apskritai, bet apžvelgsiu savo paskutinių kelių ar keliolikos žvejybų Kauno mariose rezultatus. Tiksliau išsamiau papasakosiu apie keletą žvejybų, skirtų karpiui sugauti.

Jau ketvirti metai rimčiau žvejoju Kauno mariose. Tam „surimtėjimui“ nemažą įtaką turėjo mano apsilankymas Žvejokliuose prieš trejetą metų. Čia sužinojau įvairiausių žvejybos dugnine meškere smulkmenų, niuansų. Nors ir pats dugnine meškere žvejoju jau per 25 metus, tačiau marių specifika mano žinias gerokai nuvertino. Už savo tobulėjimą dėkoju Žvejoklių kolektyvui.
Apskritai mariose daugiausiai žvejoju karosus ir karšius. Šiemet išties karosų kibimas buvo puikus. Papuldavo vienas kitas karpis, tačiau visi svėrė iki 1.3-1.5 kg. Tikrai nieko įspūdingo. Tiesa, vasaros pradžioje teko “susitikti” su vienu iš karpių – galiūnų atstovų. Tik pasielgė jis su manimi labai jau familiariai – man nespėjus sureaguoti ištiesino rankas, laikančias meškerę ir nupjovė valą. Na ką čia ir pridursi.
O va stambesnės žuvies mariose ir neteko sužvejoti. Papuldavo kilograminių karosų, poros kilogramų karšių, tačiau nieko įspūdingo, nieko tokio, kas ilgam išliktų atmintyje. Tačiau ši situacija tęsėsi tik iki pereitos savaitės. O prasidėjo viskas nuo to….
Prasidėjo viskas nuo Mamošiaus idėjos susirinkti prie Kauno marių ir šauniai kolektyviai pažvejoti. Patogios tam vietos suradimui išsirinkau save. Prieš numatytą žvejybai savaitgalį aplankiau kelias man žinomas marių vietas, mėginau ten įvertinti situaciją. O situacija išties buvo prasta – labai aukštas vanduo, apsemti krantai, kakavos spalvos vanduo. Ir laimikiai gana kuklūs. Teko gerokai pasukti galvą. Nuspręsta buvo pažvejoti vienoje gan populiarioje vietoje, kurios kuratorius gerai mums visiems žinomas Wiedras. Jis pats gi “uždirbinėjo taškus” pas save sode ar veikė kažką panašaus, todėl prie mūsų prisijungti negalėjo. Problemos kilo ir Dzukeliui. Viena jo šeimos mašina “paprašė atostogų”, todėl į žvejybos vietą jis atriedėjo kartu su savo prietelium iš Alytaus Dariumi. Darius man jau seniai pažystama “asaba” dar iš žvejybų žiemą Darsuniškyje. Taip kad apsidžiaugiau tokia puikia kompanija. Kiek vėliau prie mūsų prisijungė ir Mamošius, tačiau problemos namie netrukus ji išgynė atgal. Ketino prisijungti ir Scorpas bei Saugus, tačiau jiems sutrukdė kiti planai. Į žvejybos vietą atvažiavau pirmas, apsiginklavęs grėbliu, dalgiu ir valtimi, jei reiktų sutvarkyti pakrantę, pašienauti bei išgriebti žoles iš vandens. Šiemet tos žolės išties labai jau daug. Tačiau žvejybos vietoje šios priemonės liko beveik ir nepanaudotos, nes pakrantė buvo gana patogi, nors ir gerokai apsemta vandens. Ilgai apie šią žvejybą nepasakosiu, nors laikas buvo praleistas puikiai, pagauti keli nedideli, iki 2 kg, karpiukai, keletas karosų ir karšių. O kur dar bendravimo malonumas.
Išsamiau noriu aprašyti žvejybą liepos 19-20 dienomis. Jos iniciatorius buvo Dzukelis. Ketvirtadienio įpietyje jis man paskambino ir pranešė, kad uždirbo išeiginę dieną ir nenorėtų jos paleisti vėjais. Greitai sutarėme, kad susitiksime pažvejoti jau mano minėtoje vietoje. Žvejybos vietoje vėl atsidūriau pirmas. Užmečiau vieną iš meškerių, pradėjau knebinėtis su sekančia. Vėjas buvo labai stiprus, todėl savo signalizatoriaus aš beveik ir negirdėjau. Vienu metu žvilgtelėjau per petį į meškerę ir pamačiau, kad beždžionėlė jau viršuje, o valas sklandžiai vyniojasi nuo ritės. Prišokęs pakirtau ir nesunkiai išraukiau 1.3 kg karpiuką. Apsidžiaugiau, nes tai įrodė, kad karpių sulaukti išties įmanoma. Neskubėdamas susitvarkiau ir užmečiau likusias meškeres. Nors buvau su žvejo batais, tačiau aukštos marių bangos jau baigė juos prisemti. Nusprendžiau apsimauti brydkelnes ir nuėjau iki mašinos. Čia batus greitai pasikeičiau, vis mintyse save ragindamas. Pasirodo ne be reikalo ir raginau. Maunant ant pečių paskutinę batų petnešą išgirdau “uždainuojant” signalizatorių. Skriste perskridau pro krūmus ir laiku spėjau pakirsti žuvį. Kitame valo gale pajutau “kietą” kliuvinį, kuris po kiek laiko pajudėjo į šoną. Pajudėjęs nesunkiai išvyniojo apie 20 metrų valo. Teko ritės būgnelį prilaikyti ranka, nuolat reguliuoti valo įtempimą. Po kokių 10 min. kovos žuvį pavyko apsukti ir pradėti traukti kranto link. Visa laimė, kad žuvis plaukė netoli vandens paviršiaus ir nesupainiojo mano kitų meškerių valų. O juk galėjo, nes pro valus ji praplaukė. Pasakysite, kad reikėjo nuleisti arba ištraukti meškeres. Tačiau nebuvo kam to padaryti. Aš buvau nuo meškerių gal 30 metrų šone, krante. O karpis pajudėjo išilgai kranto. Teko man bėgte per vandenį vytis ta pasiutėlį. Lengviau atsidusau, kai pamačiau, jog meškerių valai kliudyti nebuvo. Įsibridęs vos ne iki krūtinės toliau tęsiau kovą su karpiu. Tai išties buvo jis, kuom aš beveik ir neabejojau. Pro pat mane vis praplaukdavo įspūdingo dydžio šešėlis, vis sukeldamas abejones dėl jo sugavimo galimybės. Juk aš ir graibšto neturėjau. Ji turėjo atvežti Dzūkelis. Nusprendžiau karpį pasivesti keliolika metrų į šoną nuo meškerių ir jį užplukdyti ant smėlėtos pakrantės. Lyg tyčia krante buvo mini įdubimas, tam reikalui labai patogus. Sukaupęs visą savo ir piktnaudžiaudamas žuvies kantrybe aš ją visgi šiaip ne taip įvedžiau į tą mini įlankėlę. Tada mečiau meškerę į šoną ir čiupęs už žiaunų išvilkau į krantą. Pasvėrus žuvį paaiškėjo, kad ji svėrė 9.7 kg, o ilgis jos buvo 81 cm. Atsiprašau “senų” karpininkų už tiek smulkų žuvies traukimo aprašymą. Tai juk didžiausia mano žuvis gyvenime ir įspūdis išties išliko labai gilus.

Karpis pagautas ant musės lervų. Masalas išties ne iš patogiausių, nes jį be gailesčio “nuvalydavo” “hokiai” (plakiai). Tekdavo meškeres dažnai permetinėti.
Po poros valandų į žvejybos vietą atvyko ir Dzukelis, neužilgo ištraukęs ir savo pirmąjį tą dieną karpį. Kibimui apstojus įrengėme stovyklavietę, vaišinomės įvairiu penu. Vakarop pradėjo kibti išties įspūdingi karosai. Vienas jų svėrė 1.2 kg. Jau temstant aplankyti žvejų atvyko MT ir Ogis. Pastarasis labai šauniai pritapo prie kompanijos ir pasiliko pažvejoti pernakt. MT garbingai užėmė virėjo pareigas ir šauniai pakepė mums kepsnelių.
Naktį mūsų stovyklavietę aplankė ir lapiukų kompanija, matyt susigundžiusi kepsnelių kvapu. Lapiukai buvo pašerti skaniais keptos vištienos kauliukais ir tuom labai džiaugėsi, kaip ir mes juos pamatę.

Ryte vėjas pakeitė kryptį ir gerokai susilpnėjo. Karpiai visai nekibo, tačiau buvo pagauta dar keli karosai. Tiesa, buvo pagautos ir dvi lydekaitės, kurios su visomis tarp karpininkų paplitusiomis ceremonijomis buvo paleistos atgal. Karpiai – ne…

Į paskutinę karpių žvejybą išsiruošiau pirmadienį, nes buvo begalinis noras susitikti su Wiedruciu, kuris ten apsisprendė parą pabudėti. Atvažiavau į vietą tik apie 17 valandą, tačiau jau po pusvalandžio vėl buvau pradžiugintas nemažos žuvies kibimu. Svėrė karpis 5.9 kg.
Štai ir papasakojau apie paskutines žvejybas. Laikas išties buvo praleistas puikiai. Pabendrauta su puikia žvejoklių kompanija, pagauta žuvies. Didelis dėkui dalyvavusiems. Taip pat noriu padėkoti Ogiui už nuotraukas.

Studentas