Adziukas Nemenkas karpininkas

Bandant išvengti kelių mokesčių, kelionė į Šumbrą mums truko 26 valandas ir tikrai nepigiau, nei iš karto būtume važiavę greitkeliais. Lietuviškas noras sutaupyti eilinį kartą apsisuko su kaupu.

Atvažiavę į rezervuotus sektorius, viename iš jų radome žvejojančius serbus, pasirodo suklydome su data, todėl privalėjome parą palaukti, kol atsilaisvins vienas iš pagrindinių sektorių. Įsirengti stovykla jau galėjome, nes sektorius, kuriame aš žvejojau, buvo laisvas. Tai padarę pasigaminome vakariene, o Darius nusprendė užmesti ir meškeres. Pašėrė Starbaits Probiotic Red boiliais ir ta patį uždėjo ant kabliuko. Ilgai nesigavo pavakaroti, nes nemiegota naktis kelionėje stipriai išvargino. Netrukus jau visi suvirtome į gultus ir tik Dariui neteko pailsėti, nes jo ramybę sudrumstė peidžerio signalas. Apie 10 kg karpiokas atgulė ant mato. Tai tikrai džiugino ir mane, nes nuo kitos dienos aš turėjau ten žvejoti.

Kitą dieną išvykus serbams visu pajėgumu Darius ir Šarūnas puolė mojuoti markeriais ir ieškoti žūklės vietų. Po ilgų bandymų pagaliau atrado jų manymu reikalingus dugno nelygumus ir pradėjo jaukinimo procedūrą. Man vietos ieškojimas buvo lengvesnis ir paprastesnis. Tai padarėme ryte trise, kol serbai krovėsi daiktus, tuo labiau prieš tai naktį Darius nuo krūmų jau pagavo karpį ir vieta buvo kaip ir aiški.

Apie žūklę rašysiu tik iš savo pusės, ką tikrai dariau.

Taigi, pasirinkau 3 taškus iš kurių tikėjausi pagauti žuvies. Dvi vietos prie pat kranto po krūmais, kur vieną šėriau Starbaits Probiotic Red boiliais su peletėmis, antra vieta buvo šeriama lubinais ir ant jų gaudžiau. Trečią vietą, jau toliau nuo kranto, kurią atradome bendromis jėgomis (perkritimą iš 2,7 m į 3,5 m) šėriau „Deepex“ žuvis/ananasas. Iki vakaro jau visų meškerės buvo sumestos, pašarai taip pat. Beliko sulaukti išganingojo PYYYYP.

Priešais mus, 16/17 sektoriuje, dieną prieš, jau gaude kolegos iš Kauno, tai Arūnas, Tomas ir Igoris. Kadangi turėjome racijas, tai informacija pasidalinti buvo nesunku. Pirmos kolegų pagautos žuvys teikė daug vilčių, kad ir mums nebus kada snausti. Su mumis kartu kolonoje važiavęs Nikolajus su broliu įsikūrė 26 sektoriuje. Kolega ganėtinai jaunas ir dar nėra labai patyręs žvejys, bet mokėsi šviesos greičiu, kas ir lėmė jo rezultatus, kurie tikrai nebuvo prasti.

Jau vėlai vakare sugulėm miegoti ir dar neprašvitus mane pažadino peidžerio signalas. Išgirdus pirmą karta sezono pradžioje, labai jau viskas keistai iš miegų klostėsi. Kol susigaudžiau kas darosi, kol susiradau po ranka padėta prožektorių ir batus, atrodo praėjo amžinybė. Prilėkęs prie meškerių tik supratau, kad aš esu žvejyboje, o ne sapnuoju, ir kad reik pakirsti. Pajaučiau kitame valo gale rimtą priešininką. Pamiršti įgūdžiai greit sugrįžo ir aš jau panaudodamas visą žinomą techniką traukiau karpį link kranto. Dar keletą minučių ir gražuolis atgulė ant mato. Nenorėjau kelti nei Dariaus, nei Šarūno, todėl tik pasvėręs iškarto paleidau atgal. Kaip pirmam sezono karpiui 13 kg buvo visai padorus svoris. Karpis susigundė Deepex žuvim su ananasu. Labai tuo džiaugiausi, nes tikėjau šiuo kvapu. Grįžus į gultą, sunkiai sekėsi užmigti, nes adrenalino po žiemos dozė stipriai varinėjo kraują. Išgirdus Dariaus ir Šarūno balsus išsiropščiau vėl iš savo guolio, nes jau dabar laukė rytine kava. Po kavos sekė rytinis pašėrimas ir netrukus po to supypia kita meškerė, kuri buvo prie kranto. Karpis susidomėjo lubinais. Šis jau gerokai greičiau pasiekia krantą, nes ir svoris jau tik apie 7 kg. Rytas nuostabus, saulutė kepina, vaikštom su trumpomis rankovėmis ir glaudėmis. Oro temperatūra apie 25 laipsnius, o ant saulės net karšta. Per visą dieną man daugiau jokių kibimų, Darius su Šarūnu kartais ištraukia po žuvį. Pagalvoju, kad į „mano“ įlanką žuvis daugiau užsuka tik rytais, todėl gausiai vėl šeriu ir laukiu sekančio ryto. Tik jau šį rytą prabundu ne nuo pyypo, o jau normaliai išsimiegojęs. Kažkaip pasidaro keista, kodėl ryte nebuvo kibimu. Išlindus i lauką pastebiu, kad virš vandens rūkas ir jau gerokai vėsiau, nei vakar. Įlankoje matau žuvies sujudimą, karpiai šokinėja ir šertoje vietoje, vis dar tikiuosi to išsvajoto pyyp. Kitas krantas irgi neturi kuo pasigirti, per naktį ištraukė po keletą žuvų. Kartas nuo karto vis po truputi pašėrinėju jaukinamas vietas, bet deja žuvies aktyvumas įlankoje mažėja akyse. Sekantį rytą vėl nesulaukiu kibimo, o žuvies požymių visai nebėra. Peršasi mintis, kad greitai kritus oro temperatūrai, nes naktį buvo šalna, žuvis pasitraukė į gylius, nes priešingame krante, kur gylis didesnis vyrai stebina rezultatais, kurie viršija net 20 kg. Belieka džiaugtis tik Dariaus ir Šarūno ištrauktais karpiais ir amūrais, o mano signalizatoriai deja ir neprabilo iki mūsų žūklės pabaigos.

Bet kuriuo atveju, laikas praleistas puikiai, puiki kompanija, nuostabus tarpusavio bendravimas palaikė nuotaiką, nors nekiba ir ją bandė sugadinti. Vien tai, kad savaitę laiko telefonas buvo išjungtas, jokio interneto ir kitokiu galimybių susisiekti su aplinkiniu pasauliu nebuvo, leido tikrai pailsėti taip, kaip niekada dar neteko.

Arūnasbazė Nepailstantis žvejys

Paskaičiau „Bitėje plius“, kad organizuojama žvejybinė kelionė į Prancūziją karpiokų pagaudyti ir kažkaip susimąsčiau - gal verta atostogų pasiimt savaitėlei?

Apie savo planus papasakojau Igoriui, kuris užsidegė amžinos ugnies liepsna. Nuspręsta: važiuojam. Kad ekipažas būtų pilnas, Igoris prikalbina Tomą, mūsų būsimos kelionės vairuotoją.

Pradedam ieškoti informacijos, kas kur ir kaip... Kol galu gale nusprendžiame vykti ne į Lac de Saint Cassien Prancūzijoje, o į Kroatiją, kur jau vykt suplanavę Adziukas ir Šarunas su Dariumi bei Nikolajus su broliu. Kelionės datą reikia ankstinti, nes nuo balandžio 21  d. Šumbaro ežere prasideda rusų karpininkų varžybos, o prieš varžybas neleidžia žvejoti.

Taigi, užsisakom reikalingų pašarų ir boilių pas Reną iš Druskininkų ir puolam ruoštis. Pagaliau ateina ilgai laukta išvykimo valanda. Mūsų kolegos iš Vilniaus jau išvykę ryte, o mes važiuojam iš vakaro. Atnaujiname navigacijos žemėlapius ir vos ne vos sudėję savo žaislus į beveik gumine tapusią Tomo mašiną, pajudame.

Kelionė pralekia be jokių nuotykių, išskyrus tai, kad pusiaukelėje atsileido stogo bagažinės tvirtinimas ir mūsų meškerytės vos nenulėkė po sunkiasvorių Tirų ratais. Priveržiame ją ir per 20 val. greitkeliais bei mokamais keliais pasiekiame savo ežeriuką. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad mūsų taktika vykti greičiausiu keliu ir nevengti mokamų trasų buvo teisinga, nes kaip nekeista, vilniečius sugebėjome aplenkti pora valandų ir atvykome pirmi.

Mūsų vietos buvo rezervuotos, todėl neskubėdami išsikrauname ir einame pabendrauti su mūsų sektoriuje žvejojančiais vietiniais kroatais. Po poros valandų prie mūsų privažiuoja vilniečių ekipažai, gauname raciją, kad galėtume keistis informacija.

Nuo kitos dienos ryto pradedame. Pasirenku 17 vietą, nors ir kroatas pašnibžda, kad 16 yra „the best!“. Bet 17 siaura, o Igoris nori kartu su Tomu žvejoti, nes jo mažas ūgis neleidžia tinkamai išnaudoti tolimo atstumo šėrimo su spomb (raketbombe). Na, patyrinėję kas ir kaip su markeriu, pradedame...

Vakare pirmas kibimas Tomui: 14 kg karpis ant „Renmar“ krevetės skonio šėriminio boilio poroje su pop-up.Vėliau dar kibimas... Išvažiuoja traukinukas ir pas mane, bet atsikabina, nors ir kablys Fox SCC. Daugiau kibimų nesulaukiu. Tomas jau turi 4 vnt. virš 10 kg. Igoriui kol kas tyla, nors jo ir Tomo masalus skiria keli metrai.

Ryte į gretimą sektorių atvažiuoja austrų žvejai, kurie po poros valandų pradeda rodyti stebuklus -10 karpių, kurie siekia ir virs 20 kg... Tomas, puikiai mokėdamas vokiečių šnektą, eina į svečius ir atsineša saują rudos spalvos sūdytų austrų boilių. Austrai čia gaudo jau ne vienerius metus, todėl juos gaminasi konkrečiai šitam telkiniui.

Pajuda reikalai ir pas mus. Igoriui išvažiuoja rekordinis 22 kg karpis ant austrų dovanotų boilių. Triname rankas ir einame pas austrus padėkoti. Šie pasirodo esą labai draugiški ir puikūs žmonės, su jais puikiai susibendraujame, pasidaliname žiniomis, apsikeičiame telefono numeriais.

Dar po dienos atšąla, pakyla vėjas... Austrai žiūri į savo stebuklingą barometrą ir net nešeria – vis tiek nekibs. Taip ir yra.

Aš, pasinaudodamas kroato patarimais, bandau artimą pakrūmę: užšseriu, metu su PVA, bet trys paros -nulis. Todėl pasirenku truputį kairiau tolimą tašką ir visus kotus sumetu ten.

Pagaunu pirmą parą vieną, kitą parą du karpius: 9 kg,12 kg,14 kg. Pabandęs lubinus ir kukurūzus - karšį. Neturėdamas ką veikt, iš karklo šakelės ir avižėlės sukonstruoju meškerytę, kuria lupu raudes ir kaip dabar išsiaiškinau, iš Amerikos kilusias Pumkinseed žuvytes, krapių giminės, kurios labai spalvingos ir gana piktos.

Bandome įvairias boilių kombinacijas, šeriame negailėdami, bet išsvajotų kibimų nedaug... Pradeda kibti naktimis amūrai.

Priešpaskutinę naktį, paryčiais, išgirstu pypsinti peidžerį. Pramerkiu akis ir matau šalia savo meškerių Igorį ir dar kelis naujai atvykusius lietuvius. Pagalvoju, kad jie man bando iškrėst pokštą, todėl jau buvau beprasižiojantis rėkaut, kaip vėl pradėjo judėti svingas ir tada jau šoku į batus ir čiumpu už koto. Priešininkas nemenkas, ir kai netoli kranto pamatom amūro uodegą bei suprantam, kad ko gero reiks atsinešti didesnį graibštą, nes mano per siauras. Amūras sveria 18 kg su trupučiu... Miegas jau nebeima. Guliu atmerktom akim ir suku tą amūro traukimo filmą, kol prašvinta.

Kitą dieną vilniečiai jau vyksta namo, mes dar liekame vienai parai.

Sutemus užkimba Tomui 15 kg amūras, Igoriui 14 kg amūras, man vienas gal kokių 5-6 kg, net nesvėriau, ir 16 kg amūras. O karpių nėra...

Apibendrinant: didžiausią žuvi sugavo Igoris – 22 kg karpį. Viso 7 žuvys... Vienoje nuotraukoje jis guli kartu ant mato su Tomo 12 kg, tai puikiai matosi skirtumas. Toliau aš  - 18 kg amūras. Viso 6 žuvys. Tomas – 17 kg karpis, viso 8 žuvys.

Bet laikas praleistas puikiai, puiki ir mūsų, ir austrų bei vilniečių kompanija, nuostabus tarpusavio bendravimas išsilaikė visą žvejybos laiką.

p.s. Į mūsų žvejybos pabaigą atvyko rusų komanda treniruotis prieš varžybas. Na, pasirodė jie mums labai keisti - puiki įranga, geri masalai, bet jokio pasitikėjimo savo žiniomis ir jėgomis. Bando viską iškvosti iš vietinių, kad tie vos ne jiems markerį užmestų. Per dvi dienas rusai pagavo vieną 6 kg karpioką...