Penktadieni po darbo palėkiau pasigaut vėžiukų. Vietinių krevečių. Kažkurį pavasarį, žvejojant ešerius ant šiaurinio molo, taip jau nutiko, kad kibo ant šviežių geriau nei ant virtų. Negi mesi vandenin. Buvo skanu. Tik kad mažos. Reik kantrybės jas blusinėt.
Žmonės šneka, kad jas veriant ant kabliuko, galima pasigauti žiobrių. O jie – kimba gerokai didesni nei ant uodo trūklio lervų. Tad šeštadienio rytui planas buvo aiškus. Paskutinį leistinos pavasarinės žiobrių žūklės rytą pasigauti tuos penkis leidžiamus žuveliokus. Jei kibs – ilgai netruksiu, ir lėksiu į Karklę tykoti plekšnių. Jei nekibs – ką jau čia padarysi, palauksiu kito pavasario, o plekšnių vistiek bandysiu. Tik teks dar palėkt nusipirkt ko nors porcijai.
Teko... nusipirkt kelis gabaliukus karpio... Guodė, kad dar turiu vilties atsigriebt prie jūros, ir tai, kad vietiniai prie upės vaikščiojo taip pat tuščiomis.
Ne – tai ne...
Karklė pasitiko šiaurės vėjuku, skaidriu vandeniu, ir keliais spiningautojais. Masalui turėjau trūklių, sliekų, šviežių, dar judančių vėžiukų, karpio gabaliukų, marinuotos šoninės ir kiaulienos šašlykų. Nekurių masalų – nepanaudojau. Nekuriuos – paskrudinęs ant griliuko skaniai suvalgiau. Smagiai praleidau laiką. O ir žuvies pagavau. Ne daug, bet kai norėsiu daug – žinau kaip nusigaut iki artimiausio prekybos centro.
Irankis, būdas, rezultatas. |
Va kaip atrodo tikrieji "pitačiokai". |
Minija ties Gargždais. |
Jiems irgi nekibo. Matyt kaip ir aš - gaudyt nemoka :) |
Pavasaris prie Minijos |
Tądien prie jūros... |
Jūrinės gulbės. |
Jūriniai spiningautojai. |
Jūriniai dangoraižiai horizonte. |
Jūriniai laimikiai. |
Savadarbis stovas. Jei pakrantė ne akmenuota - geriau nei trikojis. |
Pietūs už užuovėjos. Be jos - prineštų smiltelių. Nors, sako skrandžiui gerai... |
Tam kartui tiek.
TIX