Po ilgų svarstymų šį trumpąjį savaitgalį, eilinį kart nusprendžiam skirt lydekų žūklei Nemune.
Ankstyvą sekmadienio rytą Žuvinas ir aš jau prie upės ruošiamės išplaukimui, neužilgo pasijungia Ogis ir po trumpo pasitarimo mes jau valtelėse maudom masalus vandenyje.

Kibimo ilgai nėra, bet to ir reikėjo tikėtis, oras ne pats geriausias žvejybai - tirštas rūkas, štilis nieko gero nežada. Kažkur netoliese girdisi spiningų mosavimas, tačiau žvejų nesimato, nes matomumas vos 20-30metrų. Po gan ilgo tuščio drožimo pirmas smūgis Žuvinui, pirmasis laimikis aišku ne pats stambiausias 300g. ešerys iš kart pakelia nuotaiką mūsų komandai. Neužilgo Ogis šaukia ir aš ešerį turiu, vėliau seka mano eilė, lydekaitė godžiai įrijus guminukas spurda mano rankose, po foto sesijos lydeka paleidžiama paaugt. Išsisklaidžius rūkui saulė jau aukštai, kibimas truputį suaktyvėja tai vienam tai kitam užkimba plėšrūnė, tad darbuojamės ne tik spiningu, bet ir fotoaparatu. Iš visų sugautų lydekaičių paimam tik 2 kurių viena virš kilogramo, antra 2.5kg. Tiesa didžioji dalis sugautu ir paleistų plėšrūnių legalaus dydžio kurias įstatymas leidžia imt, bet mūsų supratimu tokios dar turėtų augt. Kelios lydekos atsikabino kurių pora buvo tikrai neblogos, bet kaip sakoma ne visada žvejys laimi dvikovą, o ir lydekoms reikia suteikt šansą. Siutina tai, kad dauguma žvejojančių nepaiso net tų ribų nustatytų įstatymuose krauna i krepšius visas lydekaites iš eilės ir vėliau tuo didžiuojasi, manau laikas būtų keist tą laukinį požiūrį, jei norime jog mūsų vandens telkiniai nors truputį atsigautų.
Tiesa jau gerokai po pietų Žuvinas sušunka – turiu, žuvis galingais smūgiais kyla prieš srovę ir ilgokai nesirodo paviršiuje, vėliau pamatom jog tai gan gražus starkiokas, kurį po foto sesijos paleidžiam atgal į upę, kaip žinot starkių draudimas iki gegužės 15 dienos.
Tad tokie trumpi įspūdžiai iš žūklės, malonių akimirkų žiūrint nuotraukas ir nei žvyno........