Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Taip jau sutapo, kad šis savaitgalis man kaip ir daugeliui žvejų turėjo kiek daugiau laisvadienių nei įprasta. Pamaniau, jei lauke toks stiprus minusas (ryte buvo -10) , o ant vandens tvirtas ledas tai kas belieka. Upės nors dalinai ir išsilaisvinusios iš ledo vergijos tačiau vis vien dar žuvies aktyvumu nepažyminčios todėl akys vėl krypsta į užšalusias „balas“.

Esu iš tų žvejų kurie labai nemėgsta žiemos, o ypač jei dar lauke stipriau šalena tai nei nosies laukan kišti nesinori. Tačiau šiemet tikras akibrokštas su tais orais. Vidury žiemos buvo stiprus atlydys, o dabar, nors greitai kovo vidurys tačiau šaltukas bando mūsų žvejų nervus ir nežada dar bent keletą savaičių trauktis iš Lietuvos. Sako šuo kariamas pripranta taip ir mes, plūdininkai, patinka mums ar ne šis metų laikas, bet esame priversti taikytis prie gamtos išdaigų ir lipti ant ledo. Kas daugiau belieka.

Ryte pasižiūriu į termometrą, o šis be jokių juokų rodo rimtą minusą. Štai tau ir kovas. Pamaniau jei ne iš anksto duotas draugui žodis tai tikrai būčiau likęs gulėti ant pečiaus, bet kadangi žodis brangesnis už auksą tai tenka jo laikytis. Lygiai devintą draugas įsėda į mašiną ir mes pajudam žvejybos link.

Praeitą savaitgalį mums patiko Kvesų karjeras. Patiko ne todėl, kad arti namų (nors tai irgi turėjo truputį reikšmės), bet todėl, kad žvejojant sulaukėme žuvies įvairovės.

Sutikite, kad traukti vieną, antrą, trečią žvejybą tik nykštukinius ešeriukus malonumas ne iš pačių didžiausiųjų. Štai todėl šiandien vėl pasukame šio karjero link.

Mus pasitinka daugelyje vietų sutrūkinėjęs ledas, bet savo tvirtumu nekeliantis jokių abejonių. Vos užlipame ant ledo kai pasigirsta nuolat poškantys garsai. Savotiškas jausmas.Tegul ir saugiai jaučiamės, bet garsiai pasiekiantys mūsų ausis, sutikite, neįprasti.

Žengiame prie ajerų ir ieškome užuovėjos nes šiandiena spaudžiantis šaltukas tik viena medalio pusė, o štai dar košiantis maždaug 6 m/s vėjas būsimai žvejybai didelio optimizmo neprideda.

Ant ledo sutinku praeitos savaitės matytus žvejus, o vėliau sutinku dar keletą draugų iš Vilkijos miestelio. Trumpai persimetame keliais sakiniais ir skubame nuleisti avižėlę ant dugno.

Draugas beria „SENSAS“ firmos jauką į eketę, o aš ištikimas senai „religijai“ – nepripažįstu jokio šėrimo. Stuktelėjimas ir pirmas ešerys ant ledo. Vėliau bandau kantrybę, bet veltui ir netrukus keičiu žvejybos vietą.

Kadangi tai jau mano antra išvyka į šį vandens telkinį tai kaip ir esu truputį susipažinęs su esama padėtimi ir imu žvejoti praeitos žvejybos vietose. Viena, antra eketė ir aš turiu šiokį tokį „rezultatą“. Draugas dar „kankinasi“ senose eketėse, bet netrukus prisijungia prie manęs. Na nors ir nieko gero, bet sakyti, kad visiškas nulis būtų irgi netiesos kalbėjimas.

Na ne monstrai, bet vis tiek kažkiek smagiau nes turime veiksmą. Juk nebūtina nuolatos pasigauti bonusus, kartais galima pažaisti ir su smulkme.

„Numarinę kirminą“ arba kaip sakoma tarpe žvejų ir patyrę pirmuosius kibimus bei pasigavę smulkmės jau pradedame galvoti kur čia geriau „nutūpus“ ar suradus žuvingesnę vietelę, taip pat išvengus smulkesnių žuvų. O čia dar plius tie ešeriai ramybės neduoda. Bazuojame į visai kitą, atokesnę vietą nei praeitą žvejybą.

Draugas leidžia ant dugno šėryklėlę su jauku vieną po kitos į eketes, o aš gręžiu keletą naujų ekečių ir bandau jaukinti tik uodo – trūklio lervomis.

Matysime kuriam iš mūsų seksis geriau.

Nesu poledinės žūklės šalininkas todėl ir patirtis mano šioje srityje minimali. Tačiau iš patyrusių žvejų žinau, kad spaudžiant šaltukui visada aktyvesni būna ešeriai, o šylant orui, esant atodrėkiui, labiau suaktyvėja balta žuvis. Aišku, toks pasakymas tinka tuose vandens telkiniuose kur yra šios mano minimos žuvys. Ir matyt seni vilkai bus teisūs nes šį kartą mūsų masalus dažniausiai atakuodavo dryžuotieji. Išbandėme gylius nuo 0.5m iki 3.0m tačiau tai mūsų negelbėjo – dryžuotieji kibdavo ir atakuodavo mūsų masalą lyg alkani šunys kaulą.

Aktyvumas buvo toks didelis, kad negelbėjo net kuojom skirti jaukai, o ką jau kalbėti apie „SENSAS“ jauką skirtą ešeriams. Keitėme gylius, vietas, bet baigtis būdavo dvejopa. Vienu atveju iš eketės pavykdavo ištraukti po vieną ešerį arba visai nieko, o kitu atveju negalima buvo atsiginti ištisų „ordų“ ešerių. Masalų kaita irgi nieko negelbėjo. Taip ir pražvejojome gerą pusdienį. Pašėrus praktiškai kibimai būdavo panašūs prie daugumos ekečių – pulkelis ešerių ir............ viena kita kuojytė. Ir taip nuolatos. Todėl aš nesigailiu, kad šį kartą aktyviau nieko nepyliau į išgręžtas eketes.

Teisingumo vardan turiu dar pastebėti, kad vis dėlto vieno rimtesnio kibimo Alvydas (toks mano draugo vardas) sulaukė ir labai gaila, kad jo 0.08mm valas šį kartą neatlaikė bonuso smūgių. Beliko apverkti žuvį kuri nuplaukdama kartu nusinešė ir avižėlę. Štai taip kartais jau nutinka. Žvejoji, žvejoji, o koks didesnis žuveliokas grybšteli tavo masalą ir „neatsiklausęs“ praryja. Tikėkimės, kad jis kitais metais užkibs kiek ūgtelėjęs.

Papuolė ir keletas sąlyginai didesnių ešerių, bet tai vis vien buvo ne mūsų diena ir ne mūsų žuvis.

Baigiant šios dienos pasakojimą, turiu pasakyti, kad buvau maloniai nustebęs dėl įsivaizduojamo šalčio. Maniau tikrai sustirsiu į „ožio ragą“ nes žvejoti buvome nusiteikę gerą pusdienį. Tačiau geri rūbai, avalynė, nuolatinis ekečių gręžimas (ieškant žuvingesnių vietų) ir vaikščiojimas tikrai leido jaustis gana komfortiškai ir patogiai. Nešalo nei kojos, nei rankos tik veidas gal kiek buvo vėjo nugairintas, bet nesušalęs. Maniau teks viską baigti ankščiau laiko ir eiti į mašiną šildytis, deja, klydau ir labai gerai, kad taip.

Žiemą mes tikrai kažkiek daugumas aptingstame, suglembame todėl tokia savotiška išvyka į gamtą manyčiau visais atvejais naudinga žmogui.

Geras draugas ar kompanija, plius karšta arbata, kava, visa tai savotiškai papildo ir sudaro tą idiliją, o jei dar kažkas virpina tavo sargelį viršūnėlės gale................ tai nėra tas pats blogiausias variantas.

Pasisėmę gerų emocijų, smagiai praleidę laiką ir gerai pailsėję mes atsisveikiname su šiuo karjeru. Tik ar ilgam? Tačiau tai visai jau kitas klausimas kuris nesusijęs su šios dienos žvejyba. Iki kitų kartų, Mieli skaitytojai.