Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Birželio 3 d.

Šį kartą į bendrą išvyką pasikviečiau kartu pažvejoti savo kolegą iš tolimos Pabradės Arūną, kuris žengia pirmuosius žingsnius žūklėje su štekeriu. Arūnas norėjo pabandyti laimę srovėje, bet aš atsakiau, kad geros pamokos nemaišo ir stovinčiame vandenyje, o upės niekur neištekės ir mes tikrai dar ne kartą jose pažvejosime. Todėl šį kartą išsiruošėme vėl į „savą balą“.

Geras, šiltas oras ir tvarkinga pakrantė puikiausiai tiko mūsų pasirinktai žvejybai. Aš ruošiausi žvejoti vėl su septynių metru botu, o mano draugas neskubėdamas ruošė štekerį. Jo pasirinktas koto ilgis ir mano botas praktiškai leido mums abiem žvejoti vienoje linijoje ar vienodam atstume nuo kranto linijos. Tai tik dar labiau pravokavo, nes buvo įdomu ar štekeris bus pranašesnis už botą. Pūtė rytų, šoninis vėjas, todėl štekerio privalumas turėjo būti akivaizdus.

Vienintelis mano pranašumas buvo tas, kad aš žvejojau „savoje baloje“, o Arūnas tai darė pirmą kartą. Visą turimą informaciją aš jam suteikiau, o toliau jau kaip Dievulis duos. Ėmėme ruoštis stambių kuojų (gal būt ir karšių) žvejybai.

Šį kartą pašarus ruošiau tikslingai stambių kuojų žvejybai. Iš aromiksų naudojau karšiam skirtą kvapą, nes be kuojų slapta turėjau viltį užkabinti ir kokį karšioką. Mano draugas taip pat labai atidžiai ruošėsi šiai žvejybai. Jei aš, tarkim, naudojau „Sensas“ firmos jaukus tai Arūnui norėjosi išbandyti „Tubertini“ veiksmingumą. Įdomus, pravokuojantis palyginimas. Aš niekada neidelizavau prancūziškų jaukų, o tiesiog pirmumą jiem atiduodavau dėl vienos pagrindinės paskirties, tai didelio asortimento ir nieko daugiau. Su italų produkcija susidūręs išsamiai nebuvau todėl kažką plačiau komentuoti tikrai negalėčiau.

Na, o mano žvejybos žuvims skirtas racionas šį kartą buvo tokios sudėties:

• Sensas Atracttive Gardon 1 kg
• Sensas Etang Gardon 1 kg
• Aromiks Brasem 0,5 l
• Gros Gardons 1 kg
• Kurmiarausis 1,5 kg
• Pinkos

Pradėjus žvejoti, sumečiau gal 8-10 apelsino didžio gniužulų į ką mano draugas atsakė irgi panašiu jaukų kiekiu. Krito jauko gniužulai, tiško į šalis vandens purslai ir prasidėjo laukimo minutės.

Kadangi man vandens telkinys žinomas (bent aš taip manau) gana neblogai, tai draugą įspėjau, kad greito kibimo nesitikėtų. Pirmiausiai norint kažką sužvejoti mum reikėjo preciziškai 1-2 cm tikslumu nustatyti gylį ir masalą guldyti taip, jog jis vos vos slinktų dugnu. Kita bėda buvo tame, kad tarpais pūsteldavo stiprokas vėjukas, kuris nešė visą sistemėlę į šoną, o vandens telkinio dugnas buvo gana gausiai apaugęs žolėmis. Ir padarius vos pusmetrio ar metro pravedimą kabliukas kliūdavo už žolių. Gylio mažinti nebuvo galima, nes stambios kuojos laikėsi prie pat dugno. Štai su tokiom problemom susidūrėme mes šioje žvejyboje.

Bet juk ne žuvis prie žvejo, o žvejas turi taikytis prie žuvies todėl rezultatą greičiau pasiekia tas kuris visas tas problemas išsprendžia greičiau.

Pirmos kuojos kibimo sulaukiau gana greitai, po 20 minučių ir pamaniau, kad viskas bus kaip iš natų.

Tačiau jei viskas būtų taip paprasta ir žuvis kibtų gana aktyviai tada ir norinčių ją pagauti čia netrūktų. O dabar, kaip ir praeitą kartą, tokių fanatų buvo nedaug. Manau norinčių pasimaudyti buvo ženkliai daugiau. O kaip žuvis paklausite? O ką žuvis, ji kad ir su pertraukėlėmis, bet kibo ir sakyti, kad čia nieko nėra, ar niekas nekimba būtų sakymas netiesos. Žuvis tai aktyviau, tai pasyviau vis susidomėdavo mūsų masalais ir duodavo žinoti apie save. Kaip matote kibo vėl tikrai stambios kuojos ir tai mums teikė malonumo.

Vienu žodžiu, baigdamas noriu pasakyti, kad jei rimtai nusiteikiama ir pasiruošiama žvejoti tai tegul ir nedidelėje baloje, bet kartais rezultatų galima visai neblogų pasiekti kurie net atskirais atvejais gali konkuruoti su dideliais vandens telkiniais. Savo laimikiu aš taip pat skųstis negaliu, o kas liečia žuvies svorį tai svėrimo specialiai nedarėme, bet galime abu garantuoti, kad šioje išvykoje laimėjo ne štekeris, ne botas, o paprasta vyriška draugystė. Taigi, šiuo savo pasakojimu aš baigiu rašyti apie antrąją savo išvyką su draugu į „savąją balą“.

Iki kitų, malonių susitikimų.