Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Ko gero tūlas žvejas pasakytų, kad veltui praleistos dienos.Todėl šis savaitgalis man irgi ne išimtis - sėdėjau su meškeryte prie vandens.

Varžybos kuriose teks dalyvauti dar negreitai todėl ši žvejyba - išvyka buvo skirta savo malonumui. Jokio tempo, jokių analizių, jokio skaičiavimo, tiesiog tikras atsipalaidavimas ir tiek.

Rytas papuolė gana vėsokas, o ir saulė nešvietė kaip įprasta vasaros rytais. Jaukinu, metu gniužulus į vandenį ir darau pirmus metimus. Ši žvejyba tarsi būtų iš dviejų skirtingų sudedamųjų dalių. Ryte kol nebuvo saulės kibo visai padoraus dydžio žuveliokai. Karšiai, žiobriai ir koks atsitiktinis stambesnis šapalas.

Ir visai kitoks vaizdas tapo išlindus ir pašvietus skaisčiai saulutei. Žuvis tarytum pajutusi kažką negero pasitraukė toliau nuo kranto ir tik smulkmė liko drąsiai plaukioti priekrantėje. Kuojytės, plakiai ir aukšlės pakeitė dideles žuvis ir tarytum kokiose valgymo varžybose skubėjo viena per kitą kuri greičiau sugriebs ir prarys mano masalą.

Sako žmogus prie gero greitai pripranta todėl po tokio smagaus rytinio pažvejojimo nelabai norėjosi tą smulkmę traukti.Kitas dalykas kada smulkmė kimba nuolatos ir visai kas kita kada prieš tai žvejoji stambius žiobrius ar karšius.

Nusprendęs daugiau "nesikankinti" ir nesikepinti saulėje, dar iki pietų žvejybą užbaigiau. Nors orai ir vėsoki dar rytais tačiau vis dėlto dar vasaros mėnuo ir saulei pasirodžius kaitina kaip turi būti. O kam vargintis jei tolimesnė žvejyba darosi neįdomi?
Todėl susirinkęs savo "žaislus" išvažiavau namo. Ant kranto palikau dar septynis žvejus. Jei ankščiau žvejodavau vienas ar su draugu tai kuo arčiau rudens žvejų pakrantėse vis daugiau ir daugiau.

Matyt rudeninė žiobrių migracija, stambesni karšiai ar kita žuvis žvejus masina ir šie pradeda daugiau laiko skirti išvykom prie vandens, o gal ir vasaros darbus nudirbus laiko tam daugiau suranda, kas čia supras.