Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

2013 m. spalio 12 d.

Matyt taip jau gamtoje sutvarkyta, kad žmogus ką bedarytų – uogautų, žvejotų, medžiotų ar grybautų, bet jei jam patiko, kartą ar kelis pasisekė tai jis būtinai grįžta į tą pačią vietą.

Šios žvejybos aprašymas taip pat ne išimtis iš to kas aukščiau parašyta. Praeitais metais mes labai šauniai, ne vieną kartą, pažvejojome Gėgėje, aplinkinėse vietovėse ir todėl natūralu, kad šiemet vėl prisiminėme praeitų metų mūsų lankytas vietas.

• Sensas Bremes Etang 1/4
• Sensas Gardons Fine Mouture 1/4
• Kumiarausio žemė 1/2
• Sensas Betonitte klijai
• Priedai : kvapai skysti, sausi, uodo trūklio lervos ir pinkos. Visko pagal reikalingumą ir atsižvelgiant į metų laiką. Plius dar masalai augalinės kilmės – perlinės kruopos, kviečiai ir kukurūzai. Gyvulinės kilmės – be minėtų, musės lervos.

Meškerykočiai – 6 ir 7 metų boloniniai kotai, matchas 4m 20 cm ir 7 m botas.

Pradėjau pasakojimą nuo jaukų sudėties nes pamaniau, kad gal kam ir bus įdomu pasiskaityti. Beje, kai kas iš mūsų nedidelio kolektyvo dėjo net iki 2/3 juodžemio bei naudojo „Žvejo takas“ produkciją ir... atrodo, neprašovė pro šalį.

Atvykus į vietą atkreipėme dėmesį į porą faktorių. Pirma, nors buvo normaliai prašvitę, bet niekus nesimatė žvejų kurie žvejotų Gėgėje, o tai sukėlė įtarimą. Sukėlė todėl, kad mes puikiai visi žinome jog kur aktyvus žuvies kibimas ten ir žvejas, o kur jos nėra tai ir žvejai nesibūriuoja.

Tačiau raminome save tuo, kad įtarėme daugumą žvejų susikoncentravus į lydekų žvejybą kuri šiuo metų laiku visuomet būna labai suaktyvėjusi. Nusprendėme, kad daugumas ko gero sėdi valtyse ir gaudo plėšrūnus, o mūsų spėjimams sutvirtinti dar pravažiavo keletas automobilių tempiančių paskui save priekabas su valtimis.

Kitas nerimą keliantis faktorius buvo tas, kad pamatėme labai nusekusius Gėgės vandenis. Suprantama, kad žuvis išskristi neturėjo, bet toks vandens lygis mums nepatiko.

Tačiau begalinis noras greičiau užmesti savo sistemėles buvo itin stiprus ir mes ilgai netrukus buvome prie vandens.

Pradėjome žvejoti kiekvienas skirtingais įrankiais, kas bolonine meškere, kas botu ir pan. Pirmiausiai pasireiškė didžiulis aukšlių aktyvumus, vos tik sumetėme pirmuosius jauko gniužulus kai turbūt kiekvienas iš mūsų pirmąsias sužvejojo būtent šias žuvis. Tiesa, šiemetinės aukšlės kibo tikrai įspūdingo dydžio ir atskiri egzemplioriai siekė 25centimetrus. Kažkokie tai „monstriukai“ ir tiek. Vėliau pradėjome traukti ir kitokios rūšies žuvį, bet ne taip intensyviai ir ne tokio dydžio kokio tikėjomės. Ką gi, žvejojome ir tikėjomės kiekvienas dar sulaukti savo sėkmės valandos.

Po truputį prasidėjo žvejų judėjimas, o netoli mūsų atsirado ir lydekautojų su gyva žuvele. Vienas tokių šalia ištraukė gal pusmetrio lydekaitę, bet nebūdamas tikras dėl jos ilgio, švystelėjo žuvį atgal sakydamas, kad nėra tikras dėl jos legalumo, o baudos tikrai didelės todėl nenori rizikuoti sava kišene.

Tai tik įrodo, kad baudų didinimas iki kelių ar keliolikos kartų tikrai daro po truputį įtaką ir pačių žvejų tarpe.

Beje, prie to pačio norisi paminėti, kad ir prišiukšlintų vietų ypatingai nesimatė, o tik viena kita atsitiktinė alaus skardinė ar popieriaus skiautė nuo sausainių. Ką gi, iš lėto, bet einame prie tvarkos.

Na, o mes tęsėme savo žvejybą sėkmingai žvejodami plakius, karšius, aukšles, raudes ir kuojas.

Jei taip būtų galima pasakyti, žuvis „laikėsi“ abiejuose upės pakraščiuose, o viduryje upės vagos kabinėjosi ženkliai smulkesni plakiukai. Pavyko sužvejoti ir gražesnių 200 - 300 gramų žuveliokų, bet tai daugiau buvo pavieniai kibiniai nei masiniai. Sprendžiant iš visko mes priėjome vieningos nuomonės, kad dėl itin žemo vandens lygio Gėgės upėje, žuvis paprasčiausiai į ją neįplaukė, o mūsų sugautos didesnė žuvys buvo paprasčiausias atsitiktinumas. Kas liečia masalų įvairovę tai žuvys juos griebdavo nesirinkdamos, o tai ką tuo metu mes joms pasiūlydavome.

Vienintelė išimtis tai musės lervos kurių praktiškai nevartojome nes čia kibimo atžvilgiu nepralenkiamos buvo aukšlės. Pastarosios žaibiškai į tai reaguodavo ir nepalikdavo kitoms žuvims jokio šanso.

Be visa ko man asmeniškai pavyko sužvejoti 200gramų ešerioką kuris susidomėjo kukurūzu. Tiesa, mano draugai ir pagavo po vieną kitą ešerį ir taip pat ant kukurūzo. Matyt kai valgyti norisi, į pilvą tinka bet koks patiekalas.

Vėliau matchą pakeitus į botą ir naudojant lengvesnę sistemėlę (vietoje 2,7 g plūdelės uždėjau 1,5 g) kibimas dar labiau suaktyvėjo ir lengviau buvo matomas. Tokiu metų laiku aš nuolatos primenu, kad reikia naudoti pagal galimybes kiek įmanoma plonesnius valus ir lengvesnes plūdeles. 0,06 mm – 0,08 mm valas ar 0,75 g – 1,0g plūdelės turėtų nieko nestebinti jei tik leidžia galimybės tą daryti. Aš nekalbu apie stiprią srovę ar 5 m viršijančius gylius. Šiuo atveju mūsų žvejojamoje Gėgėje tą buvo galima lengvai pritaikyti.

Vėliau teko pabendrauti su vietiniais žvejais kurie minėjo, kad prieš keletą dienų esant aukštesniam upės vandens lygiui, žuvys buvo tikrai aktyvesnės ir kibo daug stambesnės, o dabar „nukritus“ vandeniui, žuvis tiesiog „pasitraukė“.

Šitą pamenu gerai ir aš pats nes kada žvejojome čia paskutinį kartą tai ten kur dabar sėdėjome, viskas tuo metu buvo po vandeniu. Tada buvo ir srovė daug stipresnės ir vandens debitas aukštesnis. Visa tai apibendrinant, nebūtų galima ignoruoti o darant išvadas reikėtų į tai atsižvelgti.

Vėliau, įdienojus, trumpam pasirodė ir saulutė, o aš dar iš toli nufotografavau seną savo draugą Tautvydą kuris šį kartą žvejojo su boloniniu kotų ir viliojo žuvį arti kranto. Tautvydas žvejojo „Žvejo takas“ jaukais ir šios išvykos metu sugavo 2150 g žuvies. Iki normos, aišku, nesiekė, o kita vertus imti ir krauti į skiaurę visą smulkmę kaip mes vadinome tikrai nesinorėjo. Beje, iš retesnių žuvų jam pavyko sužvejoti net penkis šapalus kurie dėl savo dydžio nebuvo nufotografuoti (kad nebūtumėme apkaltinti brakonieriais). Tai gal šiam kartui būtų tiek.

Dar vienam mano geram draugui Alvydui kibo lygiai tokio pačio dydžio žuvys kaip ir mums su Tautvydu. Alvydas keletą kartų bandė keisti žvejybos vietą ieškodamas ir tikėdamasis geresnių rezultatų, deja finale jo sužvejotas laimikis svėrė 2850 g jei dar neskaitysime tos smulkmės kuri nepasiekė jo skiaurės. Mano draugas išbandė kelis žvejybos būdus, bet pagrinde žvejojo irgi boloniniu kotu su 2 g lengva sistemėle. Didelių ar retų žuvies rūšių sužvejoti nepavyko niekam, bet geras oras ir puiki kompanija už tai viską kompensavo. Gavome progą gerai praleisti laiką gamtoje ir tarpusavyje pabendrauti.

Man pačiam teko išbandyti dvi žvejybos vietas – aukščiau ir žemiau per upę tekančio tiltuko. Vienu atveju žuvis kibo retesnė ir sąlyginai didesnė, o kitu atveju smulki ir nuolatos. Teko atsirinkti ko man geriau reikia ir kas priimtiniau. Beje žvejodamas išbandžiau du žvejybos būdus – matchą ir septynių metrų botą. Abu turėjo savo privalumų ir minusų, bet šį kartą apie tai smulkiau nerašysiu. Gal bus proga, tuomet apie tai pakalbėsime atskirai.

Laimikis kurį buvo galima vežtis namo sudarė 2630 g tik šį kartą jis namo nevažiavo. Tikrai ne visuomet ir ne viską žvejai stengiasi parvežti, pargabenti iki namų. Būna kartais ir išimčių, nesvarbu kiek, bet būna............

Pabaigai, apibendrinant šią išvyką, pasidariau sau išvadą, kad didžiausią įtaką kibimui turėjo upės vandens lygis ir kol jis nepakils bent pusmetrį tikėtis kažko geriau neverta. Kas liečia žuvį ir jos gausą ar dydį tai, aišku, tą patį galima sužvejoti ir arčiau, nenutolstant per daug nuo namų, bet vėlgi, padėję ranką ant širdies prisipažinkime patys sau, kad rečiau ir toliau mūsų lankomos žūklės vietos visada mus labiau masina, vilioja todėl skaitytojas šiuo atveju tikiuosi mane supras.

Šiam kartui tiek naujienų iš Plaškių nuo Gėgės kranto. Susitiksime prie vandens.