Prabundu apie 3 valandą nakties, pažvelgiu pro langa, o ten, gili žiema. Susimastau apie kelių būklę, kad tokiu laiku dar tikrai niekas nebus nuvalyta, bet viskas juk sutarta, kaip nors nuvažiuosim. Taigi, pajudėjom, per sniegus, per vėjus, per pūgą link Minijos, o butent į Mingės kaimą. Kelionė, nors ir slidžiais keliais ir vis drebiant sniegui, praėjo sėkmingai, o ir atvažiavom netgi per anksti, su tamsa. Apžiurėjom upę, pasirinkom žūklės vietas, kitų tokių žvejų, kurie butu nepabūgę tokių oro sąlygų, nesimato. Pasėdėję gerą pusvalandį, pradėjus švist, susirenkame mantą ir traukiame į žūklės vietas. Nustebau pamatęs ne vieną ir ne du žvejus, tokius kaip męs, nepabūgusius pūgos ir jau taip pat žvejojančius. Žvejosim lengvomis dugninėmis meškerėmis, o jei bus proga ir vėjas leis, bandysim ilgas, plūdines meškeres. Tik susimaišėm jaukus, pasirodė zylės. Pradžioje, tai buvo atrakcija, nes tokio šių mažų paukšteliu drąsumo, aš nesu mates. Tupiasi tiesiog metro atstumu nuo žmogaus, ant meškerių, ant kibirų, ant „dzyku“ dėžučiu... Baimės jokios. Bet po truputį, tai pradėjo erzint, tik pamiršus uždengt „dzyku“ dėžutę, jie labai greit ima mažėti, o zylės nerimsta, zuja ir zuja prieš akis. Kas liečia kibimą, na, kaip tokiu metų laiku, sakyčiau kimba neblogai, nedideli plakiai, kuojos. Didžioji dauguma žvejų, matyt nieko nepešę, dingo iki pietų, o mes atkakliai žvejojom ir vis po truputį traukėm plakius ir kuojas. Taip per visą diena vis kibo, tik kibimas buvo visai arti kranto, užmetus toliau link vagos, kibimo nebuvo. Smagiai praleidom laiką, zylės vis neleido liūdėt, o ir žuvis kibo. Gal but, tai šio sezono atviro vandens sezono uždarymas, nors.......