Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Taip jau sutapo, kad kovo mėnesį teko nulipti nuo ledo ir dar tą patį mėnesį pradėti atvirojo vandens sezono žvejybą. Ir jei pirma išvyka (su plūdinuke) buvo nesėkminga (nepavyko nieko sužvejoti) tai šį kartą tegul nieko įspūdingo ir nesužvejojau, bet žuvies pagavau daugiau nei pakankamai.Tad supraskite ir interpretuokite šias mintis kaip kas norite.

Draugų prisiklausęs, kad savaitgalį prie Nevežio krantai nugulti ir vietos neįmanoma rasti, nusprendžiau atsikelti pusvalandžiu ankščiau ir paskubėti norint rasti bent kokią vietelę prie kranto.

Ryte buvo vėsoka ir termometras rodė apie nulį, bet kada atvažiavęs išlipau iš mašinos nustebino du dalykai - pabalę nuo stiprios šalnos laukai ir vos viena žvejo mašinėlė kuri jau buvo prisiparkavusi.

Beje, kaip paaiškėjo vėliau, vietą pažvejoti tą dieną buvo galima rasti be problemų nes žvejų nebuvimas buvo grindžiamas staiga atšalusiu oru.
Atėjęs ant kranto ir pamatęs vandens paviršiuje žuvų daromus ratilus supratau, kad ko, ko, bet aukšlių tikrai čia netruks. Susimaišiau jauką ir galutinai įsirengęs žvejybos vietą apie septintą valandą pradėjau žvejoti. Pagrindinė žvejų masė susirinko iki dešimtos valandos kada pas mane tinklerlyje jau spurdėjo gal trejetas kilogramų žuvies. Tačiau tegul niekas iš atvažiavusių nesigaili nes be aukšlių nieko daugiau sužvejoti nepavyko. Pietiniame krante mačiau kaip keletui žvejų pavyko sužvejoti po 2-6 didesnes žuvis ir tai galėjo būti kuojos, žiobriai ar plakis su ešeriu.

Apie dešimtą valandą išlindusi saulutė ėmė šildyti ir mūsų, šiaurinį krantą. Į kūną per nugarą ėmė plūsti maloni šiluma. Pažvejojęs iki vienuoliktos valandos supratau, kad esu sugavęs panašiai leistiną dienos normą todėl privalėjau rinktis - pilti žuvį atgal į upę ir vėl žvejotį tą patį arba tenkinti tuo, kad sezonas pradėtas sėkmingai ir šiam kartui pakanka.

Beje, kaip vėliau parodė svėrimas, mano laimikis svėrė apie 4,5kg. neskaitant sužvejoto mažo žiobriuko kurį sugavęs iš karto paleidau atgal į vandenį. Nuotraukos nedariau dėl šventos ramybės, kad kai kurie "draugai" po to negalėtų apkaltinti brakonieriavimu. Taigi su tokiu bagažu sužvejotų aukšlių aš pasukau namų link.
Vėliau visa žuvis buvo sėkmingai apdorota ir iškepta "fritiurinėje". Na, o šiandiena ji bus sėkmingai suvartota prie alaus bokaliuko.Visai pabaigai norėjau paminėti, kad aukšlės buvo labai aktyvios ir smagiai griebdavo perlinę kruopą, kvietuką, kukurūzą jau nekalbant apie musės lervas ar pinkas. Kadangi sistemėlę leidau prie pat dugno tai aukšlės kibo stambesnės, o vienu metu pabandžius sistemą pakelti, žaibiškai sekdavo kibimas po kibimo, bet žuvis būdavo jau smulkesnė.

Šiam kartui tiek, o ateityje manau, kad žvejosime ne tik Nevėžyje, ir ne tik aukšles.

Susitiksime sekantį kartą....