Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Kadangi šiemet suradau truputį kitokį (šalutinį) užsiėmimą tai mano žvejybai skiriamas dėmesys ženkliai sumažėjo. Dėmesys, bet ne noras, azartas su meškere būti prie vandens. Tik kaip nebūtų gaila, deja, ne visuomet tie norai sutampa su galimybėmis.

Tačiau suradęs bent mažiausią galimybę ištrūkti nuo kasdieninės rutinos, būtinai tuo pasinaudoju ir šio savaitgalio išvyka ne išimtis.

Tačiau kas blogiausia, kad dėl laiko limito šiemet negaliu sau leisti daryti tolimesnių išvykų nuo namų. Todėl tenka apsiriboti žvejyba netoli namų, o tai būtų Nemunas, Neris, Nevėžis ar kokia bala - stovintis vanduo, kas iš principo nėra labai blogai. Tačiau tos tolimos išvykos, pasiruošimas joms, nakvynė ant kranto šalia vandens telkinio, tai ta visuma kuri ir teikia romantikos, o kur dar pati žvejyba. Juk ne be reikalo sakoma, kad už jūrų - marių ir bulius gražus.Taip nutinka ir žvejams kurie vyksta toliau ir ilgesniam laikui iš namų. Bet, sakykite, mielieji, argi gali būti kitaip?

Todėl šį kartą sunkiausiai buvo rasti atsakymą kur važiuoti žvejoti, kad nenusivilti, o patirti tikrą žvejybos malonumą? Paskutinį kartą kada žvejojau Nevėžyje tai žvejyba paliko dvejopą įspūdį - smulkios žuvies daug, o stambesnė plūdininkams kibo labai vangiai arba visai ignoruodavo masalą. Todėl ir šį kartą nesinorėjo lipti ant to pačio grėblio. Tačiau pasitaręs su savo nuolatiniu draugu Alvydu, priėmėme "saliamonišką" sprendimą. Nusprendėme bandyti laimę Nevėžyje, bet tik iš pietinės pusės, o jei nepasiteisins tuomet "atakuosime" kokią artimiausią balą.

Deja, deja ir šį kartą Nevėžis mus stipriai nuvylė. Kelios dešimtys nedidelių kuojų, plakių ir aukšlių tai buvo ta visuma kuri mus lydėjo žvejojant šiandiena. Negelbėjo nei jaukai, nei sistemėlių, gylių kaitaliojimai - kibo ištisai smulki žuvis todėl neapsikentę ilgiau keletos valandų, palikome Nevėžį geresniems laikams, o patys pasukome laimės ieškoti svetur, kas vėliau pasiteisino su kaupu.

Atvykę į naują vietą ir truputį pajaukinę iš karto sulaukėme žuvies aktyvumo. Sekė kibimas po kibimo, o ir nereikėjo galvos sukti, kad jaukai netinkami, sistema blogai parinkta ar žvejoti per žiemą "pamiršome" nes vis sekėsi kaip iš pypkės. Ir prabėgus nedideliam laiko tarpui mes jau turėjome sugavę keletą gražių žuvų.

Pabaigai noriu pasakyti, kad žuvis jau aktyvi darosi po truputį ir stovinčiame vandenyje tik dar labai kartais tenka atkreipti dėmesį į masalų dydžius, valo plonumą, kabliukų dydį ar plūdelės keliamąją galią. O ir jaukas dar stipriai "praskiestas" juodžemiu puikiai suveikia. Todėl išsprendę vienaip ar kitaip mano aukščiau paminėtus aspektus, su kibimu problemų neturėtumėte turėti.

Na ir visai pabaigai noriu padėkoti savo draugui Alvydui (nuotraukoje jis su 600 gramų kuoja) už šaunią kompaniją, puikų pasibuvimą gamtoje ir malonų bendravimą.

Taip ir norisi pasakyti, kad susitiksime vėl prie vandens tik nežinia kada nes labai jau daug gyvenime darbų susikaupė, o kol galimybės yra, juos reikia spręsti.Su pagarba, visada Jūsų.....