Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Kauno rajonas „N“ vandens telkinys

Po ilgesnės pertraukos, suradus laisvą pusdienį, nutariau iš kampo ištraukti meškeres nes bijojau, kad nesurūdytų kabliukai ir nebūtų didelio nuostolio. Arba žmoniška kalba kalbant, nusprendžiau pažvejoti, praleisti keletą valandų kartu su draugu Alvydu prie kokio nors vandens telkinio netoli Kauno ar Kėdainių.

Nuspręsta, padaryta.

Ir štai mes gerokai prašvitus sėdime su draugu, nuolatiniu mano kompanionu Alvydu ant krantuko. Pasakyti „sėdime“ neužtenka nes skaitytojas gali mūsų nesuprasti. Sėdime, vadinasi darome pasiruošimą būsimai žvejybai – maišome jaukus, pilame atraktorius, ruošiame sistemėles, žvejybos vietą ir pn.

Turiu pastebėti, kad paskutinį kartą, dėl didelio užimtumo, meškerę rankose laikiau balandžio 12dieną. Todėl žvejybinis noras buvo begalinis. Prabėgo nemažai laiko ir štai todėl dabar norėjosi „atsigriebti“.
Taikiklyje, kaip visuomet, balta žuvis – kuojos, plakiai, karšiai.

Iš vakaro pūtusį rytų vėją šiandien turėjo pakeisti pietys, bet tuo pačiu buvo žadama itin šilta, apniukusi su lietumi diena. Gal tai ir ne geriausias variantas, bet kai rinktis nėra iš ko tai kas belieka.
Rodos kaip greitai viską darėme, o sugaišome ir beveik valanda prabėgo nepastebimai. Žinia, rytinis žvejybos laikas pats brangiausias todėl nieko nelaukę pradėjome žvejoti.
Ilgai laukti neteko ir štai pirma stambi kuoja jau objektyvo pagalba fiksuojama Alvydo rankose.

Turiu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad jei pagrinde daugumoje išvyko mes su draugu naudojame identiškus arba labai panašius įrankius tai šį kartą žvejojome skirtingose pozicijose. Alvydas pasirinko 13m štekerį, o aš likau ištikimas 7m botui. Buvo smagu abiem pažiūrėti kokie bus rezultatai gale žvejybos. Iš karto sutarėme, kad po svėrimo dalį laimikio jei bus viršyta norma paleisime, o jei nepagausime didesnių žuvų tai tuomet atgal į vandenį paleisime visą žuvį. Šį kartą buvo tarsi mini varžybėlės tarp senų, gerų draugų.

Jaukai iš principo „Sensas“ firmos ir pas kiekvieną gana panašūs, na nebent su nedidelėm išlygom jei kalbėti smulkmeniškai apie jų sudedamąsias dalis. Pas vieną gal atrtactivo daugiau, pas kitą gros gardono, bet esmė ta pati – viena ir ta pati firma. Bet štai sistemėlės jau visiškai kitokios, o ir gaudymo nuotoliai skirtingi. Draugas, tarkime, žvejojo 13m atstume ir su lengvesne plūdele, o aš jau apie 10metrų atstume ir pučiant vėjui buvau priverstas atskirais momentais naudoti sunkesnes plūdes. Žinoma, kad tai negalėjo neatsiliepti rezultatui.
Didesnių kuojų, sveriančių virš pusės kilogramo sužvejoti pavyko, bet netiek daug kiek norėjosi. Pagrinde kibo 100 – 300gramų žuveliokai. Na, o sužvejojus stambesnią žuvį buvo galima ir papozuoti.

Nuo Alvydo stengiausi neatsilikti ir aš, bet man sekėsi truputį kukliau nors stambių žuvų irgi sužvejoti pavyko, bet gal mažesniu kiekiu. Galop rytinis kibimas susilpnėjo iki minimumo ir po keliolikos minučių ėmė purkšti lietus. Nusprendėme, kad jei tai ilgai tęsis tai teks žvejybą nutraukti, bet po valandėlės lietus liovėsi, išlindo saulutė ir taip užkaitino, kad teko mesti šalin striukes, ploščius ir žvejoti su gera nuotaika toliau. O su gera nuotaika todėl, kad vos liovėsi lietus ir užkaitino saulė, kai žuvys vėl ėmė puikiai kibti.

Turiu pastebėti, kad nors žuvis šiandiena ir buvo aktyvi tačiau savo įnorius rodė irgi. Ne taip pateikti masalai, ne pedantiškai parinktas gylis, atstumas, ne taip sumestas jaukas ir sekdavo žaibiška reakcija kas finale susidėjo į rezultatą sveriant. Nebuvo galima daryti taktinių klaidų nes tuomet žuvys tiesiog praignoruodavo pateiktus masalus ir nenorėdavo kibti. Todėl tik iš pažiūros atrodžiusi lengva žvejyba reikalavo atidumo ir teisingo pasirengimo.
Tie patys kabliukų dydžiai ar valų storiai irgi turėjo didelės įtakos. Tos mini varžybėlės mum buvo tarsi gera treniruotė ateičiai tam, kad daryti kiek įmanoma mažiau klaidų. Niekas nesako, kad paprastas mėgėjas nepagautų žuvies irgi, bet kada norisi parodyti rezultatą, išspausti iš esamo dalyko maksimumą tada jau ir „atidirbti“ reikia maksimaliai pasitelkiant žinias bei įgūdžius. Štai tokia ta mūsų šiandieninė žvejyba.

Na ir pabaigai noriu pasakyti, kad per penkias valandas mum su draugu pavyko „sukrapštyti“ netoli 20kg žuvies kurios didžioji dalis ir visa smulkmė keliavo praktiškai atgal į vandenį, o mes sau leidome papozuoti su tuo likučiu kurį nusprendėme suvartoti tiesiogiai pagal paskirtį parsivežus namo.

Pasvėrus atskirai laimikius Alvydo žuvies svoris siekė apie 11kg kur tame tarpe papuolė ir vienas 600gr. puskaršis. Mano laimikis sukosi apie 9kg. o tai reiškė, kad jeigu būtų pūtęs silpnesnis vėjas ir aš būčiau galėjęs naudoti visą žvejybos laiką lengvesnę sistemėlę tai tuomet galėjau pasipriešinti labiau.

Tačiau nekalbėkime kas būtų jeigu būtų, o džiaukimės pasiektu rezultatu ir tegyvuoja draugystė. Puikus oras, gerai praleistas laikas, šauni draugija ir gražus laimikis tai būtent tai ko man taip trūko paskutiniu metu.

Štai taip žvejoja „Salmo Kaunas“ sportinės žūklės klubo vyrai laisvu nuo darbo ir varžybų laiku. Žvejoja, treniruojasi, analizuoja žvejybinius niuansus ir šitaip leidžia laisvalaikį. Žinau, kad vėl susitiksime kažkur prie vandens tik nežinau kada tai bus vėl. Nežinau, o kad tai būtų kuo greičiau, patikėkite, tikrai norisi...