Taigi, sekmadienio ryte su dviem kolegom pajudam žvejot į Dzūkijos upę. Oras prastokas pasitaikė: lijo, šlapia, temperatūra pliusinė. Bet tai buvo mums buvo palanku, nes upė teka miškuose ir butų sudėtinga privažiuot, jei būtų buvę daug sniego. Įvažiavus į mišką nustebom - nulūžusių medžių, kelis net nuo kelio nutempėm rankom, kurių nepakėlėm - teko pervažiuot, bet tai nebuvo sudėtinga padaryti su visureigiu. Pagaliau privažiavom prie pat upės. Žvejų ten būna mažai, bet 2 „pacukai“ dviratininkai jau ledu važiavo žvejot :).

Pirmieji bandymai, pirmos išgręžtos skylės - nesėkmingai, aš pagavau tik vieną kuoją. Kolegos išvis tuščiai. Aš bandau žvejot prie medžių, įvirtusių i upę, bet nėr kibimo. Pradedam blaškytis... Srovė ten minimali. Pradžioje bandžiau gaudyt su maža balta volframine avižėle. Pamatęs, kad nieko doro, vynioju 0,08 valą ir dedu savo patikrintą avižėlę - varinę akutę. Matau, atvažiuoja „pacukas”. Privažiavo, užkalbino. Dzūkų „pacukai“ pasirodė labai šaunūs, papasakojo, kad „atseit“ vakar pagavo didžiulių ešerių, ten už iškyšulio. Na, aš nelabai kreipiu dėmesį į jų sapaliones, nes kažkaip jie patys tose vakarykštėse vietose tai nežvejojo :D.
Bandau ieškot žuvies duobėse - žinau jas dvi. Upėje toje vietoje gylis apie 2 metrus, einu į 5m duobę šalia salelės. Pirmi badymai - keli ešeriukai, kuojytės - živciukai. Capt kažkas didesnio – delninis ešerys, toliau tuščia. Nebežinau ko griebtis, jau ir vaikščiot buvo pabodę. Atėjo 12 valanda, kibimas aprimsta, tik pūgžlyčiai cigaretiniai puola...
Na ką, reikia papietaut. Nupėdinu atgal 500 m, kur palikau maistą ir kolegas. Šaunusis kolega įpila savo gamybos saldaus marmalo, išgeriam, papietaujam.
Atsigavęs, pasistiprinęs tariau sau: “Viskas, atsibodo, reikia keliaut kažkur ieškot žuvies”. Norėdamas nukirsti kampą lendu į mišką, nes manau, kad taip einant pagrindinė upė bus arčiau. Deja, pasirodo, kad teks ir mišku paeit. Na ką einu, tysiu dėžę, grąžtą, prakaitas pila, nes kombinezonas jau per šiltas tokiam orui. Finale išlendu prie vandens. Pasirodo ten upės intakas, įlanka. Matosi, kad gylis iki 1 m, krantai atšutę. Pamatau kažkada išgręžtas skyles. Sėdu prie jų. Nespėjus nuleist avižėlės, smūgis, kertu – 200 g kuoja. Apsidžiaugiau - pirma didesnė žuvis nuo ryto. Na va tada ir prasidėjo. Keli kibimai - ištraukiu mažą kuoją ir ešeriuką. Tikrinu kitas eketes, rezultatas - keli kibimai. Pamatau seną eketę, kuri gerokai praplatėjus. Leidžiu avižėlę, bet nespėjus jai pasiekt dugno, smūgis - 200 g ešerys. Vėl leidžiu avižą, vėl ešerys... Mano nuotaika pasitaiso, nes iš eketes vieną po kito ištraukiu kokius 15 dailių delninių ešerių. Oras pagerėjo, saulė išlindo, šilta, jokio vėjelio.
Pradėjau gręžiot eketes nuo kranto link vidurio upės. Pastebėjau, kad ešeriai aplipę dėlėm, reiškia – nevaikšto, o tupi vienoje vietoje, todėl norint juos sugauti, reikia rasti jų buvimo vietą. Ir ką, vis gręžiant naujas skyles aptinku dar 3 vietas, kur ešeriai kimba kaip pašėlę. Gylis buvo apie 1,2 m.
Kas buvo keisčiausia, kad ešeriai kibo 15 cm aukščiau dugno. Kibimas buvo atsargus tik tada, jei ant avižėles maudavau 1-2 matyliai, tad pradėjau mauti 3 - 4 didelius matylius ir kibo puikiai. Tik apstojus kibt padedi meškerėlę, sargelis tik linkt ir vėl kimba. Galiausiai iki 16 val. prilupau apie 3 kg ešerių, visi kepami, delniniai, keli net apie 250 g.
Likau patenkintas, nors kažko įspūdingo ir nepagavau. Bet per 3 valandas tiek pagaut manau, tikrai neblogai.
Pastebėjimas. Atšilus orams pastebėjau, kad žuvys būriuojasi ne gylyje, o tuose vietose, kur atšutę kantai, kur įteka koks upeliukas, Todėl verta bandyti žvejot, net jei gylis nesiekia 0,5 m.

MT