Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Kovo 1 d.

Pabaigus poledinės žūklės sezoną imi svaigti, fantazuoti kaip bus šaunu pabūti su meškere ant krantuko esant geram orui. Prisimeni praeitą sezoną ir imi kaip koks pamišėlis lakstyti pakrantėmis ieškodamas kur geriau sulaukti to pirmo žuvies kibimo, pirmos rankose spurdančios žuvytės.

Šiemet nusprendėme kiek pasielgti kitaip. Nutarėme nelakstyti pakrantėmis, o viso labo tik nuvažiuoti kur prie upės ir pažiūrėti kas aplamai ten vyksta jei iš viso vyksta.

Puikiai suprantu, kad esant vandens temperatūrai vos +3 kažko tikėtis būtų naivu, bet žvejoti, pamatyti kažką labai jau norisi ir dar taip, kad net sąnarius gelia.

Skambinu draugui ir sakau važiuojame prie Nevėžio pažiūrėti ar yra ten kokia gyvybė, judesiukas. Mano draugas Kysa (Ramūnas) mane labai nustebino paklausdamas: "O meškeres kokias imsime ar tik taip pasižvalgyti važiuojame?" Po trumpos pauzės tarsi apsidrausdamas sakau: "Kokios meškerės, kokia žvejyba kai Lietuvoje dar sninga ir vanduo toks ledinis, bet... ai, gal po kokį 5m botą įsimeskime". Pasakiau ir čia pat sau tyliai nusišypsau.

Iki upės vos keletas kilometrų to dėl mes ilgiau užtrunkame kol susiruošiame nei pati kelionė. Nors to susiruošimo irgi ne kažkas – kėdė, botas, kelios lengvos sistemėlės, jaukai, kelių rūšių masalai ir pora stovelių su kibirėliu žuvim. Žuvim - kurgi ne pagalvoju aš, bet sėdu į mašiną vis dar bandydamas save nuraminti, kad t ai bus ne žvejyba.

Oras puikus, gerokai po vidurdienio, o vaidas kurį išvydome prie kranto suglumino nes tokio kiekio žvejų dar tikrai neteko matyti. Kysa sako: "Matyt gerai kimba jei tokia masė žvejų, o aš raminu, kad tai ne kybis, o puikus oras visus išvijo į gamtą."


Kadangi jau atvažiavome tai kas beliko – imti į rankas meškeres, jaukus ir eiti link kranto. O žvejų, žvejų, lyg per šventą Morkų, bet....... kadangi mums žvejojant su botais užtenka vos vieno kito metro pravedimui tai mes labai nesunkiai surandame 3-5 metrą tarpelį tarp krūmelių ir puikiai įsitaisome prie jų. Greitas jauko paruošimas, kelios minutės sistemėlėm užsirišti ir mes jau pasiruošę. Aplink visi „dirba“ – krenta su griausmu taškydami vandenį kalnai švino, aibė šėryklų ir rimtų 5-6 gramus keliamosios galios plūdžių. Vaizdas lyg tai būtų spiečius bičių ant medaus ar krūva musių ant šilto karvės š... Kol ruošiamės stebime aplinkinius ir kitame krante įsitaisiusius žvejus taip pat. Deja kol kas nieko – vakarų „fronte“ ramu.

Galop darau šėrimą, o Kysa pirmą savo metimą su naujai pirktu botu. Pirmas pravedimas ir staigus kirtimas bei labai santūri draugo šypsena. Su pirma žuvim ir su sezono atidarymu, sveikinu draugą ir pats darau metimą.

Toliau dar įdomiau. Praėjus valandai mano draugas prisimena, kad jis dar kaip ir rūkantis žmogus tik sako štai per tą azartą ko gero rūkyti mes. Man irgi darytis per daug nėra kada. Šėrimas, metimas, pakirtimas, žuvies įdėjimas į kibirą. Ir taip žuvis po žuvies.

Vėliau pastebiu, kad būtų buvę idealu po ranka turėti 3 ar 3.5 metro botus nes šis per ilgas. Žuvį prisiviliojame ir „pasistatome“ visai arti kranto.
Aplink pastebiu, kad kaimynų plūdės iš šono mus ima „spausti“, bet kol kas dar proto ribose. O mes „dirbame“ toliau ko negalima pasakyti apie aplink sėdinčius. Kiek supratome tai išskyrus mus visi sėdi laukdami „rimtos“ žuvies, bet ji, bent kol mes buvome, kažkodėl niekam ir arčiau sėdinčių nekibo, o kaip buvo toliau nematėme.

Vėliau kada davėme sielai atsigauti, Kysa užsirūkė, o aš ėmiau kurti ateities planus. Pagalvojau kam toli belstis jei taip puikiai kimba prie namų. Nežinau kaip keisis orai (visgi dar tik kovo mėnesio pradžia) tačiau kol kas mum tenkina žvejyba netoli nuo namų. Pabaigai keletas skaičių. Žvejojome 150minučių. Sugavome 137 ir 220 aukšlių kurios svėrė atitinkamai 2500gr. ir 3000gr. kad vidutiniškai sudaro vienos aukšlės svorį gerus 18 gramų. Aišku, ne gigantai, bet malonumas neapsakomas. Botai 5metrų nors pilnai užtektų 3metrų. Sistemėlės 0.8gr. keliamosios galios plūdelės ir 18 numerio kabliukai. Jaukas aukšlinis Sensas firmos „skiestas“ kurmiarausiu, o masalai pinkutės ir uodo – trūklio lervos.

Manau kaip sezono atidarymą plūdine meškere galima drąsiai užskaityti, o ir žvejyba buvo maloni. Žuvis aktyvi, kybis puikus, draugas irgi patenkintas, o šeimininkės taip pat. Labai tikiuosi, kad orai ant tiek nepablogės jog nebūtų galima ką ateityje sužvejoti ir parodyti skaitytojui. Todėl nors atsargiai, bet tariu iki susitikimo prie vandens.