Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

Gegužės pradžia

Taip jau gavosi, kad šį savaitgalį buvau "priverstas" porai dienų nutraukti visus darbus ir skirti truputį dėmesio žvejybai. Kada žmogus "išalkęs" tai atrodo ir arklį prarytų.Taip šį kartą ir man su žvejyba gavosi. Atrodė, kad per šį savaitgalį visas balas ir upes išmaišysiu, visur žvejosiu ir bandysiu laimę kur geriau...

Artėjant išvykai ilgai rinkau informaciją kur geriau praleisti laiką su meškere. Neryje, kiek žinau, po truputį kabinėjasi žiobriai.Asu balose jau juda iš lėto kuojos. Nevėžyje irgi daug priklauso nuo orų ir vietos. O kaip Nemune, pamaniau ir pasidalinau mintimis su draugais. Ramūnas mano pasiūlymą atmetė dėl užimtumo, o Alvydas kaip ir pritarė tokiam planui - chuliganui. Ką gi, nuspręsta - imsim Nemuną.

9val. mes susimaišę tradicinius Sensas firmos jaukus, skirtus kuojų žvejybai, metame pirmus gniužulus į vandenį. Krinta jaukas, tykšta į šalis vanduo ir mes darome pirmus metimus su viltimi kažką sužvejoti. Vandens lygis žemas kas labai priimtina mūsų žvejojamose vietose. Aš darau pravedimą ir staigus plūdelės niurktelėjimas po kurio seka pakirtimas ir pirma Nemuninė kuoja keliauja į skiaurę. Vėliau sužvejoju dar keletą kuojų ir galop įkertu žiobrį. Trumpa kova ir žiobris jau skiaurėje. Alvydas irgi matau traukia kuojas. Vėliau aš ištraukiu keletą aukšlių.

Laikrodis rodo apie puse vienuoliktos, o mes daugiau kuo pasigirti neturime. Be žodžių susižvalgę pakuojamės daiktus ir keliam įnkarą. Kursas Nevėžio upė. Bandysime laimę ten. Laimė atstumai nedideli todėl po gero pusvalandžio jau beriame jauką į Nevėžio vandenis. Čia kibimo ilgai laukti netenka. Pasikeisdami su Alvydu traukiame kuojas, papuola keli bėgūnai, pora plakių ir galop mano draugas pakerta bei ištraukia karšį. Matosi, kad žuvies įvairovė šioje upįėje yra, o ir žuvis nelinkusi ignoruoti mūsų masalų - kas greitesnis tas pirmesnis. Žuvys šiandien neišrankios ir godžiai griebia mūsų masalus. Gana nemažai kuojų jau pasišiaušusios. Artėja jų nerštas.

O mes žvejybą tęsiame toliau. Vėliau sužvejojame dar vieną karšiuką ir keletą žobrių. Teisingai kažkas minėjo, kad žiobriai kimba ne tik Neryje.Pasirodo kai moki tai gali jų sužvejoti ir kitose upėse. Retsykiais užkimba ir aukšlės, bet šį kartą tikrai gana didelio dydžio. Papuola ir viena kita gražesnė kuoja. Žodžiu smagumėlis ir tiek. Štai ką reiškia neužsiciklinti vienoje žvejybos vietoje, o atvirkščiai, kada silpnai kimba daryti išvadas ir ieškoti kur gali kibti geriau. Šį kartą su Nemunu nepasisekė, bet Nevėžis atsipirko su kaupu. Tokias ir panašias žuvis šiandiena mes su Alvydu žvejojome Nevėžyje.

Baigdamas noriu pasakyti, kad šį kartą naudojau vėl tipiškus Sensas firmos kuojoms skirtus jaukus ir juo paskaninau kepintomis kanapėmis bei nedideliu kiekiu pinkų. Uodo trūklio lervų ir papildomų skystų kvapų nenaudojau. Netgi truputį pridėjau kurmiarausio nes vis dėlto dar pavasaris ir riebaus jauko daryti neverta, o ir su kvapais reikia elgtis saikingai. Viso sunaudojau 4kg. paruošto jauko. Žvejojome su draugu apie 5 valandas ir sugavome abu maždaug po 4 kg. žuvies. Vėliau sudėjus abiejų laimikiu s į krūvą gavosi gana įspūdingas laimikis.

Atostogų dar liko visas mėnuo, bet dėl darbų įtampos net nežinau kada vėl teks paimti meškerę į rankas. Labai maga ir knieti pažvejoti, pabūti su draugais gamtoje tik tie norai ne visada sutampa su galimybėmis. Tačiau aš optimistas ir manau, kad ankščiau - vėliau mes vėl susitiksime su Jumis brangūs skaitytojai. Todėl atsisveikinu iki sekančio karto...