Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Mes labai dažnai skubame kovo mėnesį sveikinti vieni kitus su pavasariu, artėjančia šiluma, linkime šilumos, malonių akimirkų ir kai kurie pradedame su meškere rankose lakstyti upių bei kitų telkinių pakrantėmis. Ir nors tikrasis, astronominis pavasaris pradedamas skaičiuoti tik nuo kovo 21 dienos, bet dažnai taip nutinka, kad dar būna ganėtinai šalta ir laikosi minusinė temperatūra.

Saulė, šįryt patekėjusi tiksliai rytuose, savo dangaus kelyje kirto pavasario lygiadienio tašką. Prasidėjusi pirmoji astronominė pavasario diena pasibaigs saulės nusileidimu tiksliai vakaruose.

Kad plūdininkas grįžtų namo be laimikio tai tikrai retas dalykas nebent būtų pasirinktas visiškai nežuvingas arba nežinomas vandens telkinys, bet nebe reikalo sakoma: - lazda irgi kartais iššauna.

Panašiai nutiko šį kartą ir mums. Mūsų penkių žvejų ekipažas nusprendė praleisti laiką žvejodami žemupyje.

Atsikėlėme anksti, greitai susimetėme daiktus ir į kelionę. Dar prieš septynias valandas ryto jau skleidėmės įrankius. Trys iš mūsų teikė pirmumą dugninei žvejybai, o du plūdiniai. Pašarai, bendras pasiruošimas, vėliau kava, pusryčiai ir galop pradedame žvejoti - darome pirmus metimus. Kas liečia jaukus, jų sudėtis smulkiai neaprašinėsiu nes priešakyje dar laukia ilgas šių metų sezonas todėl apie tai kalbėsime ne kartą, turėsime tam laiko. Pasakysiu trumpai - vieni bandėme belgišką produkciją, kiti liko ištikimi prancūziškiems jaukams. Gyliai vyravo 4-5 metrų diapazone todėl nesunkiai sekėsi daryti metimus sėdint ant kėdutės. Ilgi match ir boloninio tipo kotai čia buvo tikras privalumas ir teikė didelį malonumą žvejojant. Dugnininkai ruošė sistemėles 30 - 40 gramų šėrykloms. Oras mus pasitiko daug malonesnis nei tikėjomės tik neramino kiek vidutinio stiprumo šiaurės vakarų vėjas.

Nesileidžiant į ilgesnes peripetijas noriu iš karto pasakyti, kad žvejyba nenusisekė nes kibimas buvo gana pasyvokas. Kibo pagrinde smulki žuvis, išimtis buvo tik pirmosios rytinio kibimo žuvys.

Toliau ėmė stiprėti vėjas.

Atėjus pietų metui susėdome ir ėmėme galvoti kur slypi prasto kibimo priežastys. Pirmiausiai apkaltinome vėją kuris taip smarkiai pradėjo pūsti jog feederių viršūnėlės vibravo lyg kokios žuvies pakirstos, o plūdine meškere galima buvo daryti metimu su minimalia 8 gramų plūde ir tai neypatingai dideliuose nuotoliuose. Vėjas jau pradėjo tampi vos ne vėtra, o bangos ilgi sukildavo didelės. Tada mes dar neįtarėme, kad artėja didesnis atšalimas kas irgi turėjo tam įtakos, bei gerokai nukritęs vanduo. Kada nekimba tai randama aibės priežasčių tam pateisinti, bet pagrinde, aišku, kalti buvome patys,kad nesugebėjome prisitaikyti prie sąlygų.
Pavalgius pietus sėdome žvejoti toliau ir čia aš gavau galutinį ( tokia mano nuomonė) atsakymą kodėl taip menkai buvo mums su kibimu.

Štai tikroji priežastis.

Kadangi aš jos nesitikėjau ir tikslingai nežvejojau tai buvau labai nustebęs. Suprantu, kad vėjas, artėjantis šaltis darė kažkiek įtakos kibimui, bet vėliau sugauta dar ir dar stinta mane pribloškė galutinai. Išvada - stinta dar neišplaukusi todėl stebėtis per daug nereikėtų.

Po pietų išbandėme eilę sistmėlių, kaitaliojome viską ką laikėme tikslina, o galop ir keletą vietų žvejybos pakeitėme - vieni perėjome kairiau, kiti dešiniau, bet niekas negelbėjo.

Jaukas dirbo, taip, bet kibo nenoriai ir daugiau vangiai nei sistemingai. Nesvėriau kolegų laimikio, bet galiu tik pasakyti, kad man su kitu draugu (irgi plūdininku) pavyko sužvejoti dienos normą kurią sudarė tik viena kita stambesnė žuvis. Apie 14 valandą ėmėme galvoti apie žvejybos pabaigą.

Puikiai suprantu, kad kovas - žiemos mėnuo arba šaltasis laikotarpis kada dar tikrai daug kur trūksta šilumos.Vandens temperatūra +3 ar +4 laipsniai taip pat mažai raminanti, bet ką daryti kai namuose nesisėdi, o žvejoti kur papuola nesinori? Visada sakau, kad skubėti neverta, o ir nebūtina, bet kartais ir pats apsisukęs užlipu ant to grėblio.Šį kartą gamta mums davė gerą pamoką ir kurios išvadas pasidarėme patys. Su pagarba ir iki sekančių susitikimų prie vandens.