Audrius Zurlys (Drageris)

Užkietėjęs žvejys

Žvejai metus įpratę matuoti sezoniškumu, kai kam tikru metų laiku vienokiu ar kitokiu būdu gaudomos tam tikros žuvys. Tas trunka savaitę, mėnesį, du, kartais ilgiau. Mat gamtoje yra dėsningumai lemiantys tam tikrų vabzdžių, augalų gyvavimo ciklus, prie kurių prisitaiko kitos gyvybės formos, ir toks ratas sukasi kiekvienais metais. Atėjus vasarai, jau kokiam birželio vidury ir aš pasijungiu prie vieno iš tokių ciklų – žirniais gaudau Neryje įvairią žuvį. Tai trunka iki rugpjūčio vidurio, ne ilgiau, nes tuo metu savo gyvavimą baigia žolės ir atitrūkusios nuo akmenų pradeda plaukti upe tuntais ir žvejyba tampa nebeįmanoma. Tad viską nuo pradžių.

Pirmiausia reikia rasti tinkamą vietą, geriausia keletą – čia tam, jei viena kuri vieta nepasiteisintų. Vietą renkuosi kiek ramesnę ir gilesnę nei vidutinis upės gylis. Dugnas tinka tiek kietas akmenuotas, tiek kietesnio dumblo. Pasirinktoje vietoje reikia rasti seklesnį dugną, už jo staigesnį pagilėjimą ar kažkokį kitokį dugno nelygumą, geriau koks pagilėjimas ties vaga, duobės pabaiga. Srovė būtina, tačiau grįžtant netinka. Čia žuvis bus šeriama ir gaudoma. Ramesnėse ir gilesnėse upės vietose žuvis ilsisi, jos susirenka tikrai nemaži kiekiai. Tad prisijaukinus ją vienoje vietoje bus tikrai įdomu meškerioti. Dar svarbu, kad vieta nebūtų šalia masinio žvejų būrimosi vietų – tikrai nebus smagu rasti sėdinčius kolegas prisijaukintoje vietoje. Todėl aš renkuosi kiek nuošaliau nuo tokių susibūrimų.

Žirnius tiek šėrimui, tiek gaudymui naudoju tuos pačius, kurios perku turguje pas ūkininkus, 20 kg maišo vienam sezonui tikrai užtenka. Žirniai būtinai turi būti su odele. Labai svarbu tinkamai išsivirti žirnius: juos užsimerkiu 12-24 val. Kai užverda, jų tinkamumą tikrinu kas keletą minučių – tiesiog perkandu. Paspaudus pirštais žirnis turi skilti į dvi dalis, turi būti kartu ir minkštas ir kietas. Geriausiai nustatyti kabliuku – verti reikia per abi puseles. Jeigu nepilnai išviręs – kalbiukas lenda sunkiai ir skaldo puseles, jei per minkštas – tiesiog tykšta ir nesilaiko.

Šėrimas yra svarbiausias dalykas. Labai svarbu tarp jų nedaryti ilgų pertraukų. Galima sumesti žirnius iš rankos, bet 2-3 kg sumesti iš jėgos tikrai nebus lengva. Galima su šėrykla, kuri atsitrenkusi į vandens paviršių išsiskleidžia. Šiuo būdu galima sumesti žirnius tiksliausiai į vieną tašką, fiksuojant valą ant ritės fiksatoriaus.

Tačiau ir tai bus triukšminga ir ne taip greit. Darau paprasčiau – išvirtus žirnius atvėsinu ir supilu į vienkartinius maišelius po 1-1.5 kg, dar įpilu vandens kad žirnius apsemtų. Tad laisvus maišelių galus užsuku, kad maišuose nebūtų oro ir sudedu į šaldymo kamerą. Jau kitą dieną išėmus iš maišelių žirnių „kukulius“ galima sumesti ten, kur planuoji žvejoti. Tad išsivirus didesnį žirnių kiekį galima prisišaldyti ilgesniam laikui. Pradedant jaukinti reikia sumesti po 2 – 3 tokius šaldytus rutulius kas antrą trečią dieną. Po trečio jaukinimo galima sėsti su meškerėmis. Vėliau žvejoju ir šeriu kas tris dienas, galima ir kas dieną, tik šerti mažesniais kiekiais.

Sistemas naudoju dvi. Viena – kai naudoju slyvos formos plokščius svarelius su skyle per vidurį. Kita - „paternoster“ sistema, kai svarelis rišamas gale, o virš jo pavadėlis. Man labiau patinka „paternoster“ sistema. Svarelį naudoju apie 1.5 - 2 uncijas, kad laikytųsi srovėje. Virš jo 15-25 cm ant pagrindinio valo rišu 0.18-0.20 mm storio apie 40-60 cm pavadėlį, geriau fluorokarboninį. Pagrindinis valas 0.22 - 0.24 mm, galima ir plonesnį, jei srovė ne tokia stipri ir svarelis bus nesunkus - 1 – 1.5 uncijos. Man ši sistema patinka dėl aukščiau svarelio esančio pavadėlio, kurį srovė gali kiek prikelti ir suteikti žirniui laisviau judėti vandenyje. Tačiau vis labiau vasarai įpusėjant ir artėjant rudeniui, upėje priauga žolių. Varginant didesnę žuvį laisvai tabaluojantis svarelis po žuvimi tampa priešu ir kliūva už visų žolių. Tenka atvažiuoti su dalgiu, ir įsibridus prašienauti. Jei negelbėja - sistemą keičiu į pirmą – trumpinu pavadėlį iki 20 – 30 cm, svarelį veriu ant pagrindinio valo, ant kurio prie mazgo su pavadėliu dar užspaudžiu apie 1 gramo svarelį tam, kad didysis nedaužytų mazgo ir nepraleistų jo pačio pro skylę. Kotus naudoju Feeder tipo, 3.60 - 3.90 metro ilgio, ritės gali būti karpinės ar paprastesnės, brangių čia tikrai nereikia. Kabliukai būtinai stiprūs, aštrūs, plono metalo ir trumpu kotu. Storos vielos kabliukai labiau skaldo žirnius. Paprastai kabinu vieną didesnį arba du mažesnius žirnius. Galima naudoti ir didesnį kabliuką kabinant didesnius du - tris žirnius – bus didesnė tikimybė, kad užkibs didesnė žuvis.

Atėjęs į šeriamą vietą žvejybą pradedu kiek aukščiau įmesdamas apie 20-30 žirnių – tai pritraukia žuvį, ji pradeda rinktis ir intensyviai ieškoti maisto. Jeigu žuvis aktyvi, pirmi kibimai prasideda su pirmais užmetimais – užtenka 10-20 minučių. Žvejoju tokiu atstumu nuo kranto, kokiu ir šeriu. Tyliai sėdint žuvis prieina pakankamai arti kranto. Priklausomai nuo vietos ir šėrimo, būna, kad metu statmenai kranto – tiesiog prieš save, jei kibimo nėra – metu labiau pasroviui ir daug toliau nuo kranto. Visais atvejais, nepriklausomai ar kimba tądien, ar ne, kas kokias 10 minučių trūkteliu kotą pajudindamas iš vietos visą sistemą bent pusmetrį; čia tam, kad žirnis su kabliuku negulėtų palindęs po kokiu kliuviniu, kur žuvys jo neranda. Kibimas dažniausiai būna gan greitas ir agresyvus ir dažnu atveju žuvis užsikerta pati. Jei sugavus keletą žuvų kibimas nurimsta – įmetu dar saujelę žirnių, kiek pasroviui, ir metu taip pat jau toliau. Gaudau su dviem kotais atrėmęs į stovelius kaip galima stačiau. Vieną meškerę metu prieš save, kitą labiau pasroviui. Taip patogiau, kai reikia ištraukti užkibusią žuvį, tada ne taip trukdo šalia esanti meškerė.

Žuvys dažniausiai būriuojasi pagal giminystės ryšį. Būna dienų, kai kimba tik šapalai arba meknės, arba tik kuojos; būna užplaukia karšių būrys. Bet būna, kad drebina kotus ir strepečiai – bet iki tol, kol atplaukia didesnių žuvų. Baigęs žvejybą sumetu visus turimus žirnius ten, kur šeriu visada. Stengiuosi ant kranto jų neprimėtyti, tegul tai lieka mano maža paslaptis.