Vienoje rankoje bananas, kitoje kavos puodelis (būna ir taip), o aš galvoju kaip čia šiemet su tuo pavasariu?  Sėdžiu ir po truputį dėstau mintis – turi būti kažkoks nuoseklumas. Seniai pražydo dukros narcizai, žmonos medeliai, anūkių tulpės, o mano žibuoklės irgi žydi nors jau gegužės mėnuo. Pamenu, jei tik pavasaris būdavo ankstyvas ir bent kiek šiltesnis, tai moters dienos proga per kovo 8-ją, turguje močiutės jau ir siūlo pirkti žibuoklių pundelį. Šiemet, sakykite ką norite, bet jei žibuoklių žiedai gegužės pradžioje dar nenubirę, žydi, tai irgi daug ką pasako. Ir ne tik sako, bet akivaizdžiai sufleruoja, kad pavasaris kažkur kelyje užsnūdo ir stipriai vėluoja. Manau tai ir yra viso to priežastis, kodėl šiemet plūdininkai dar lyg šiolei, nesigiria gražiais, gausiais laimikiais, nes vėsūs orai, nepakankamai įšilęs vanduo tai dalis viso to priežasties.

Sėdęs prie kompiuterio, pasimatuoju temperatūrą ir matau, kad viskas gerai nes termometras rodo žuvį – vadinasi nesergu 😊Nuo paskutinio mano žvejybos aprašymo prabėgo nemažai laiko ir aš tikrai nesėdėjau namuose, bet spėjau pažvejoti įvairiose vietose. Buvau, gal šešiose išvykose prie vandens. Tiesa, visą dieną, po 10-12 valandų tikrai nesėdėdavau, bet vis viena praleisdavau gana nemažai laiko, kad išbandyti vieną ar kitą (naujesnį) vandens telkinį. Pavadėliai nuo ploniausio iki storiausio, kabliukai irgi įvairaus dydžio, o ką jau kalbėti apie jaukus. Teko išbandyti bent trijų firmų jaukus, bet apibendrinimo daryti negaliu nes tikrai per mažai žvejota, per mažai dar būta tų mano išvykų. Galiu tik pasakyti, kad pavyko sužvejoti didesnių, mažesnių kuojų, keletą žiobrių, raudžių, plakių, neblogų ešerių ir labai daug, itin stambių, aukšlių. Laimikio svoriai irgi gana įvairūs kaip ir pačios žuvys. Gal tik aukšlių paskutinės dvejos žvejybos buvo gausesnės. Dariau treniruotę greituminiam aukšlių gaudyme kurių metu per 4val. sužvejojau 8kg ir per tris valandas 6kg. Suprantama, kad dalis žuvies keliavo atgal į vandenį. Aukšlės tikrai įspūdingos, didelės, o keletas svėrė apie 40 gramų.

Jei būtų buvusi normali žiema, daug sniego, vėliau geras potvynis su vandens gausa, o vėliau tas pats pavasaris nebūtų susivėlinęs tai ir aš jau geros pora savaičių kaip būčiau galėjęs džiaugtis gražiais laimikiais. Bet gamta tuo ir įdomi, kad joje nėra taip viskas paprasta, kaip kartais norėtųsi. Dabar orai po truputį jau šyla, vanduo irgi todėl ir žvejyba įgauna pagreitį, įsivažiuoja į įprastą ritmą, kuojos jau pasišiaušusios, karšiai neršia todėl neužilgo galėsime džiaugtis, rašyti apie tai kaip mums pavyko sužvejoti didesnių, įvairesnių laimikių. Tuo tarpu, be žvejybos rūpinuosi, kad sezonui netrūktų kokybiško juodžemio, klijuojančių medžiagų, pašaro žuvims, ir kitų būtiniausių dalykų. Studijuoju, renku informaciją apie naujus man dar neišbandytus vandens telkinius, žodžiu žvejybos nei kiek stengiuosi neapleisti. Na, o kol kas priverstas kelti nuotraukas mano jau minėtų, paskutinių kelių žvejybos išvykų. Nuotraukos sukeltos nenuosekliai todėl labai nesistebėkite. Linkiu savo kolegoms irgi dalintis informacija, rašyti kaip sekasi, ką geresnio ar įdomesnio jau pavyksta sužvejoti, kelti nuotraukas, o skaitytojai tegul džiaugiasi.

Sigutis Kazlauskas