Nemunas. Kiek apie jį jau rašyta, pasakota, dalintasi įspūdžiais ir nuotraukomis su laimikiais. Nieko nuostabaus nes tai mūsų didžiausia ir įdomiausia (visomis prasmėmis) upė.

Kartas nuo karto aš vis nuvažiuoju prie jos ir bandau ką nors sužvejoti. Šį kartą nusimatė gražus, šiltas oras ir aš nusprendžiau vėl pusdienį pabūti gamtoje prie Nemuno. Kada vykstu žvejoti ilgesniam laikui tada ir pasiruošimas būna rimtesnis, o dabar pora kilogramų pašaro, meškerė ir skiaurė žuvims.

Pradžioje bandau sužvejoti kažką rimtesnio ir pagaunu tris gražias kuojas....per valandą.

Kadangi šios išvykos nusiteikimas buvo trumpai ir aktyviai žvejybai tai keičiu taktiką. Imu trumpesnį kotą ir bandau vėl kažką žvejoti. Deja, pasirodo, kad arti kranto dugnas apaugęs žolėmis todėl aukšlės tokiose vietose būriuotis nemėgsta, o ir nuolat kliūnantis kabliukas, malonumo neteikia. Greitai pereinu į kitą vietą kur dugnas švaresnis ir keliais centimetrais gilesnis. Teškiu masalą į vandenį ir laukiu. Minutė, dvi, trys.... nieko. Greitai susigaudau situacijoje ir pradedu mesti Jazu firmos pašaro gniužulus. Vienas, kitas gniužulas triukšmingai krenta susiliesdamas su vandens paviršiumi kai staiga, jo paviršiuje  „burbteli“ ir truputį suraibuliuoja vanduo. Aišku, žuvis sureagavo į mano metamą pašarą. Vėliau prasideda žvejyba „sportiniu rėžimu“ – metimas, kirtimas, aukšlė. Šėrimas, metimas, kirtimas, aukšlė... Keturios valandos, kurių metu dar papietauju, atsigeriu skanios kavos, prabėga greitai. Šį kartą žvejojau tikslingai – į skiaurę dėjau tik itin stambias aukšles. Turiu pasakyti, kad rūšiuojant žuvį vis viena pavyko sužvejoti apie ketvertą gerų kilogramų, o gal ir daugiau nes žuvies nesvėriau, o tik skaičiavau vienetus. Laimikį sudarė du šimtai su trupučiu vienetų ir viskas Jazu pašarų dėka. Jei imsime vienetą už 20-22 gramus tai manau nesunkiai suskaičiuosime visą mano laimikio svorį. Visai šauniai praleistas pusdienis.   
Sėdėdamas ant kranto pagalvojau, kad seniai jau žvejojau kur rimčiau iš valties, o juk mano naujas pirkinys dar net neišbandytas. Todėl galvoju, kad sekanti žvejyba gali būti sėdint jau valtelėje su meškere rankose. Na, neskubėkime, laikas parodys, o kol kas gero žiūrėjimo...

Sigutis Kazlauskas