Sulaukėme lapkričio, o su juo ir laivų navigacijos sezono pabaigos. Būčiau visai dėmesio į tai nekreipęs jei ne plaukiantis kateris Nevėžio upe. Tačiau navigacijos pabaiga nereiškia, kad baigėsi rudeninė žvejyba. Anaiptol, ruduo tik gerai įpusėjo ir kol nėra stipresnių šalnų ar minusinės temperatūros, žvejyba plūdine meškere tęsiasi. Prasidėjus stipresniam orų atvėsimui, Nevėžyje imdavo būriuotis stambesnių žuvų būriai, o vadinama „aikštelė“ vos talpindavo žvejų mašinas. Taip būdavo ankščiau, o štai šiemet kol kas tokios tendencijos nesimato. Žvejų yra, noras žvejoti yra, o štai su gražesniais laimikiais nesiseka, jei neskaityti tų atvejų kada žvejai pagauna gražesnių ešerių. Plėšrūnų daug, jie triukšmingai medžioja, bet tai plūdininkų nedomina.

Ką tokiu atveju galima patarti? Viskas labai paprasta. Jei mėgstate žvejoti Nevėžyje ir toliau nuo namų važiuoti nenorite tai tuomet lieka žvejoti tik....... aukšles. Kodėl aukšles? Labai paprasta paaiškinti. Šiuo metu aukšlės kimba labai aktyviai ir tik nuo vietos bei žvejo pasirinktos taktikos priklauso jų dydis. Aiškiau kalbant, dabar pats aukšlių „darbymetis“.

Tai štai paskutiniu metu aš Nevėžyje jas ir žvejoju. Didelės, sidabru žvilgančios ir aktyviai kimbančios šios žuvys mane labiau domina nei keletas kuojų sužvejotų per pusdienį. O ir tos kuojos kartais būna mažesnės už pačias aukšles. Nesakau, kas mėgsta gali žvejoti ir kitokias žuvis, bet man, mėgstančiam aktyvią žvejybą, smagiau žvejoti aukšles. Kartą pabandęs žvejoti kuojas ir sumetęs bent keletą kilogramų vertingo pašaro į upę, šiemet rezultatais likau nusivylęs ir nuo šio plano artimoje ateityje kol kas susilaikiau. Gal kada šiemet ir žvejosiu jas, bet tik ne dabar.

Tai va tiek žinių. Atvažiuoju, pasėdžiu 2-3 valandas ir sugavęs dienos normą, važiuoju namo. Geras oras, „sportinis“ ritmas, o ko daugiau norėti. Ir vietos visada randu su savo trumpa meškere atvykęs prie upės. Grįžęs namo atrūšiuotą (dar prie upės) žuvį atiduodu šeimininkei, o pats iškraunu mantą, džiaunu skiaurę, dedu į savo vietas meškerę, priedus, kabinu ant kabyklos rūbus, po to einu į dirbtuves nes reikia sutvarkyti žvejybines sistemėles kurias kartais supinu ar nutraukiu.

Šios išvykos – žvejybos metu sunaudojau kilogramą pašaro, 100 gramų smulkių musės lervų ir tai visos mano investicijos. Kadangi žuvį atrinkinėjau iš karto tai dienos normą (leistinus 5kg) sužvejoti pavyko per nepilnas tris valandas

Sigutis Kazlauskas